








Žiniasklaidoje sunku būtų rasti atsiliepimą, palankiai vertinantį Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbą, o juo labiau paties ministro pirmininko veiksmus. Pašlamenus laikraščio lapus, panardžius interneto portaluose susidaro tvirtas įspūdis: premjero pavardė tapusi beveik keiksmažodžiu. Užsienio ekspertai ir politikai apie mūsų premjerą dažnai atsiliepia kur kas palankiau. Tačiau tokios kalbos ne vienam lietuviui veikiau sukelia tik dantų griežimą, net pyktį.
Tikėtina, kad šį vakarą bus pasiūlyta tokia TV programa: iš pradžių sužinosime baisią naujieną – koks politikas yra blogas, nevykęs, korumpuotas; vėliau, vakare, kitoje laidoje galėsime gėrėtis, kaip jis trypia ir kilnoja kojas šokio sūkuryje… Ką tai galėtų reikšti?
Nelyginant brangiausia porceliano vaza nukrito ir į šipulius sudužo viltis, kad politinės partijos gali vykdyti kitokią politiką – paremtą skaidrumu, moralumu, teisingumu, tarnaujančią viešajam interesui.
Smagiausia diskusija – dėl Seimo narių skaičiaus. Požiūris į jo mažinimą yra geriausias lakmuso popierėlis, atskleidžiantis mūsų požiūrį į demokratiją. Nereikia būti nei froidistu, nei aiškiaregiu, kad permatytum, jog tie, kurie su pasigardžiavimu trimituoja, kad Seimo narių yra per daug, iš tikrųjų puoselėja visai kitą mintį. Skaityti toliau …
Pastarąjį dešimtmetį pasaulio aukštasis mokslas patyrė esminių pokyčių. Jis jau nebėra elito privilegija, nes tik išsilavinęs žmogus gali pasinaudoti visomis dinamiškos žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis ir gyventi visavertį gyvenimą. Todėl aukštasis mokslas turi būti prieinamas plačiam būriui žmonių. Nuolatinis mokymasis, prisitaikymas prie pokyčių tapo svarbiu veiksniu darbo rinkoje.