Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
Ar reikia mažinti Seimo narių skaičių?
Smagiausia diskusija – dėl Seimo narių skaičiaus. Požiūris į jo mažinimą yra geriausias lakmuso popierėlis, atskleidžiantis mūsų požiūrį į demokratiją. Nereikia būti nei froidistu, nei aiškiaregiu, kad permatytum, jog tie, kurie su pasigardžiavimu trimituoja, kad Seimo narių yra per daug, iš tikrųjų puoselėja visai kitą mintį.
Ne, tokie žmonės nesuka galvos, kaip patobulinti Seimo darbą. Seimo narių skaičiaus mažinimas – tai tik priedanga, už kurios glūdi tikroji, giliau paslėpta mintis, jog parlamentas apskritai nereikalingas. Taigi nereikalinga ir demokratija – tokia, kokia ji egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje. Matyt, užtektų stipraus prezidento – tokio kaip Aleksandras Lukašenka ar besirotuojantis Putinas-Medvedevas su keliais tampomais už virvučių parlamentarais. Seimo narių skaičiaus mažinimui pritartų 92 proc. Lietuvos gyventojų (tai atskleidė Delfi užsakymu atlikta agentūros “Spinter tyrimai” apklausa).
Norėčiau būti neteisus ir smarkiai suklysti, tačiau jei vertintume tik šiuos duomenis, tektų konstatuoti, kad demokratijos reikalas Lietuvoje pralaimėtas. Juk demokratijos esmė – visuomenės ryšys su išrinktais politikais. Seimo narių skaičiaus mažėjimas reikštų, kad parlamentarai būtų rinkėjams sunkiau pasiekiami. Mes žinome, kad politikai neranda būdų veiksmingai bendrauti su pilietine visuomene. Savo ruožtu atrodo, kad rinkėjai net nėra suinteresuoti daryti įtaką savo išrinktiesiems. Siena statoma iš abiejų pusių.
Kalbos apie Seimo narių skaičiaus mažinimą – paprasčiausias vandens drumstimas. Galime iki užkimimo diskutuoti apie Seimo narių skaičiaus ar Seimo rinkimų sistemos pakeitimą, tačiau tai teturi menką ryšį su veiksmingesnės demokratijos siekiu. Iliuzija ir saviapgaulė yra manyti, kad pakeitus rinkimų sistemą pavyks pagerinti visuomenės politinę kultūrą. Iliuzija arba sąmoningas klaidinimas. Dar viena diskusija apie Seimo narių skaičių – puikiausias būdas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų demokratijos problemų: sprendimų priėmimo skaidrumo, bendravimo su suinteresuotomis grupėmis aiškaus reglamentavimo, atskaitomybės rinkėjams, vietos savivaldos neveiksnumo ir t. t. Nelaiminga visuomenė ir nelaimingi rinkėjai, jei šito nesupranta ir vis nuryja politikų jiems metamus kabliukus.
Vienas tokių kabliukų yra Seimo “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio projektas, kuris pateikiamas kaip siūlymas sumažinti Seimo narių skaičių iki 103. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas – toks absurdas, kad net specialiai sunku būtų ką nors tokio sugalvoti. Lietuva suskirstoma į 14 apygardų, jų rinkimų biuleteniuose surašomi ir pavieniai išsikėlę kandidatai, ir partijų sąrašai. Dabar – dėmesio! Prie partijų sąrašo siūloma nurodyti ne toje apygardoje išsikėlusių kandidatų, o partijos vadovo pavardę. Žodžiu, visas projektas parengtas vien tam, kad rinkėjai tartųsi balsuojantys už “Tvarkos ir teisingumo” vadovą Rolandą Paksą, o po šia priedanga į Seimą prasmuktų visai kiti žmonės. Įstatymo projektas didžiulis – 3,5 spaudos lanko, tačiau jame taip ir nepaaiškinama, kaip bus skaičiuojami balsai. Tai tikrai keista, ypač turint omenyje, kad biuletenis painus – ir su partijų sąrašais, ir atskirais kandidatais. R.Žemaitaitis savo gyvenimo aprašyme nurodo, kad yra teisininkas. Sunku tuo patikėti.
Žymus teisininkas Kęstutis Čilinskas taip pat įnešė savo indėlį kurstydamas Seimo narių mažinimo vajų. Jo argumentas – “geležinis”. Iš Lietuvos išvyko 300 tūkst. žmonių, o tai sudaro apie 10 proc. gyventojų. Priimdami Konstituciją referendumu piliečiai esą nustatė ne Seimo narių skaičių, o proporciją, kokiam skaičiui gyventojų turi atstovauti Seimo narys. Todėl dabar Seimo narių turi mažėti dešimtadaliu.
Kol kas neaišku, kokiu būdu gerbiamas K.Čilinskas pasigavo šį cinizmo, daugiau būdingo kai kuriems valdžios atstovams, virusą. Nedidelis priminimas garsiajam teisininkui – Seimas yra renkamas ne gyventojų, o piliečių. Išvykę žmonės kol kas gyvi, nors kai kas Lietuvoje juos laidoja. Tada galbūt geriausia šią problemą išspręsti taip: kiekvienam išvykstančiajam iš Lietuvos prie sienos tiesiog reikėtų atimti Lietuvos piliečio pasą. Atrodo, kad tokia priemonė kai kuriuos teisininkus ir politikus išvaduotų nuo jų keistos manijos kurpti naujus projektus, kaip galutinai nukirsti Lietuvos ir išeivijos saitus.
Sakoma, kad sumažinus Seimo narių skaičių sumažėtų nevykusių, šokančių, dainuojančių ir kitais nederamais darbais užsiimančių Seimo narių. Tačiau akivaizdu, kad lygiai tiek, o greičiausiai net dar labiau sumažėtų ir atsakingų Seimo narių. Nesu iš principo prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą, tačiau kol kas pasigendu argumentų, kaip toks žingsnis padėtų stiprinti Lietuvos demokratiją.
« Universitetai nebėra elito privilegija
1 atsiliepimas
141 daug nors101 tai butu seimo nariu patriotizmas o populizmas
balandžio 7, 2014, 22:09