Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­skel­bė, kad sieks va­do­vau­ti vals­ty­bei an­trą ka­den­ci­ją. Tai ne­bu­vo di­de­lė nau­jie­na. Be to, vi­si su­tiks, kad D. Gry­baus­kai­tė yra svar­biau­sia kan­di­da­tė lai­mė­ti rin­ki­mus. Vis dėl­to šie rin­ki­mai bus ki­to­kie nei 2009 me­tais.

La­bai ti­kė­ti­na, kad rin­ki­muo­se įvyks ir an­tra­sis tu­ras, mat pir­ma­ja­me tu­re ke­lia­mi aukš­ti rei­ka­la­vi­mai – rin­ki­muo­se tu­ri da­ly­vau­ti dau­giau kaip pu­sė vi­sų rin­kė­jų ar­ba „už“ bal­suo­ti du treč­da­liai at­ėju­sių­jų, o tai šiuo me­tu su­nkiai įvyk­do­mos są­ly­gos net ir D.Gry­baus­kai­tei. An­tra­ja­me tu­re D.Gry­baus­kai­tė nau­jų bal­sų grei­čiau­siai ne­pri­trauks, o prieš ją, ma­tyt, bus su­vie­ny­ti vi­sų li­ku­sių rin­kė­jų bal­sai. Tad da­bar­ti­nė pre­zi­den­tė nė­ra vien­val­dė pa­dė­ties šei­mi­nin­kė, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio.

2009 me­tais D.Gry­baus­kai­tė vyk­dė pa­brėž­ti­nai san­tū­rią rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ir net ne­ma­tė rei­ka­lo da­ly­vau­ti de­ba­tuo­se. Ne­atro­do, kad šį kar­tą to­kia tak­ti­ka ga­lė­tų pa­da­ry­ti įspū­dį dau­gu­mai rin­kė­jų. Pre­zi­den­tė tu­ri vie­šai at­sis­kai­ty­ti už at­lik­tus dar­bus ir pa­grįs­ti sa­vo po­zi­ci­ją vi­suo­me­nei rū­pi­mais klau­si­mais. Įdo­mu, kad net pra­ėjus pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jai su­nku iki ga­lo spręs­ti, ko­kie gi yra pre­zi­den­tės re­to­ri­niai su­ge­bė­ji­mai. Kal­ba, kai D.Gry­baus­kai­tė pa­skel­bė sa­vo ap­sisp­ren­di­mą, nu­ste­bi­no min­ties sek­lu­mu ir pri­mi­ty­vu­mu. Ji ke­lian­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą, kad „mū­sų lais­vė ir ge­ro­vė ne­bū­tų iš­vog­ta ir iš­mai­ny­ta“. Pre­zi­den­tė kal­bė­jo apie vals­ty­bę tiek iš iš­orės, tiek iš vi­daus griau­nan­čias bei grobs­tan­čias jė­gas, ku­rios sė­ja des­truk­ci­ją ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­va, stab­do svar­biau­sius vals­ty­bės rai­dai pro­jek­tus, ir oli­gar­chi­nius da­ri­nius, ku­rie skal­do ir da­li­ja­si Lie­tu­vą.

At­ro­do, kad pre­zi­den­tė tie­siog sto­ko­ja po­zi­ty­vios prog­ra­mos, o vie­toj jos dra­ma­tiš­kai pa­tei­kia­mi bau­gi­ni­mai ir mė­gi­na­ma par­ody­ti, jog ji – vie­nin­te­lė „gel­bė­to­ja“. To­kia tak­ti­ka, švel­niai ta­riant, nė­ra nei iš­mo­nin­ga, nei nau­ja. Net jei­gu, aps­kri­tai im­ant, šiuo­se žo­džiuo­se esa­ma tie­sos, pre­zi­den­tas, pa­teik­da­mas min­tį ir įspė­da­mas vi­suo­me­nę, tu­rė­tų iš­lai­ky­ti oru­mą ir siek­ti kons­truk­ty­vu­mo, o ne skai­dy­ti vi­suo­me­nę ber­da­mas kal­ti­ni­mus ne­įvar­di­ja­miems ad­re­sa­tams.

Aš­trus pre­zi­den­tės to­nas pro­vo­kuo­ja ir aš­tres­nius klau­si­mus jai pa­čiai. Kaip pri­si­me­na­me, dar pa­čio­je 2011 me­tų pra­džio­je pre­zi­den­tė par­eiš­kė, kad „Lie­tu­va tam­pa oli­gar­chų ir nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio val­do­ma vals­ty­be”, ta­čiau tuo­met žo­džiais vis­kas ir pa­si­bai­gė. Jei­gu tie oli­gar­chai iš ti­krų­jų to­kie bai­sūs, ko­dėl jie li­ko ne­įvar­dy­ti, ko­dėl su jais per pra­bė­gu­sius nuo mi­nė­to par­eiš­ki­mo me­tus ne­bu­vo ko­vo­ja­ma, ko­dėl apie juos net ne­bu­vo kal­ba­ma – ir ko­dėl jie pri­si­min­ti tik da­bar?

Pre­zi­den­tė taip pat pra­bi­lo apie vals­ty­bę griau­nan­čias jė­gas, ku­rios stab­do svar­biau­sius vals­ty­bės rai­dai pro­jek­tus. Ži­no­ma, to­kio reiš­ki­nio esa­ma, ir pui­ku, kad tai įvar­di­ja­ma iš pre­zi­den­tės lū­pų. Ta­čiau čia ver­ta su­si­mąs­ty­ti, o ko­kius gi stra­te­gi­nius ob­jek­tus pre­zi­den­tė tu­ri gal­vo­je. Ma­nau, kad tarp to­kių svar­biau­sių ob­jek­tų ti­krai mi­nė­ti­na at­omi­nė elek­tri­nė, taip pat ska­lū­nų du­jų ga­vy­ba. Ta­čiau pre­zi­den­tės po­zi­ci­ja šių pro­jek­tų at­žvil­giu ne­bu­vo aiš­ki ir nuo­sek­li. Dėl at­omi­nės elek­tri­nės ji yra kal­bė­ju­si ir vie­naip, ir ki­taip. Daž­niau pa­si­sa­ky­da­vo už pro­jek­tą, ta­čiau le­mia­mą aki­mir­ką, prieš re­fe­ren­du­mą, jos aiš­kaus po­žiū­rio rin­kė­jai taip ir ne­iš­gir­do. Pa­na­šiai iš­ėjo ir su ska­lū­nų du­jo­mis. Ap­mau­du, kad aiš­kūs ir stip­rūs tik pre­zi­den­tės žo­džiai, ypač skir­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­jai. Jei prieš­ai iš ti­krų­jų to­kie veik­lūs ir ga­lin­gi, rei­kia par­ody­ti ryž­tą ir nuo­sek­liai su jais ko­vo­ti, o ne lū­ku­riuo­ti sau­gant sa­vo rei­tin­gų mun­du­rą.

Ne­ži­nia, ar mė­gi­ni­mas įtik­ti kuo pla­tes­niems vi­suo­me­nės sluoks­niams yra ge­ra tak­ti­ka, ta­čiau aki­vaiz­du, kad D.Gry­baus­kai­tės rei­tin­gai ge­ro­kai smu­ko. Pa­vyz­džiui, „Lie­tu­vos ry­to“ skel­bia­mais „Vil­mo­rus“ duo­me­ni­mis, 2011-ųjų rug­sė­jį D.Gry­baus­kai­tę pa­lan­kiai ver­ti­no 83,7 proc. apk­laus­tų­jų, ne­pa­lan­kiai – 6 proc., o 2014 me­tų sau­sį pa­lan­kiai ver­ti­no 63,7 proc., ne­pa­lan­kiai – 21,8 pro­cen­to. Vek­to­rius aki­vaiz­dus, ir to­kią ten­den­ci­ją dar la­biau pa­tvir­ti­na kiek­vie­no iš mū­sų gir­di­mos „kal­bos gat­vė­je“. Pa­grin­di­nio pre­zi­den­tės kon­ku­ren­to so­cial­de­mo­kra­to Zig­man­to Bal­čy­čio rei­tin­gai, nors pa­ly­gin­ti men­ki, yra au­gan­tys, o tai reikš­min­ga.

Ne­gau­sios vie­šos Z.Bal­čy­čio kal­bos ir ži­no­mi jo dar­bai (lo­bis­ti­nė veik­la sie­kiant ES iš­ko­vo­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mui) liu­di­ja, kad tai nuo­sai­kus ir blai­vaus pro­to po­li­ti­kas. Ko jis iš ti­krų­jų ver­tas, kol kas ne­aiš­ku. Aiš­ku ne­bent tai, kad jis kol kas ne­sup­ran­ta, jog tu­ri rim­tą šan­są pa­ko­vo­ti dėl pre­zi­den­to pos­to ar­ba bent rim­tai pa­si­tar­nau­ti Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­jai dėl da­bar­ti­nės pre­zi­den­tės veik­los ke­liant klau­si­mus, ku­rie rū­pi dau­ge­liui Lie­tu­vos žmo­nių. Ta­čiau Z.Bal­čy­tį iki šiol kaus­to bai­mė, ir jis ne­pa­si­nau­do­ja pro­go­mis iš­dės­ty­ti sa­vo prog­ra­mos ir pa­žer­ti kri­ti­kos kon­ku­ren­tei. O juk tai de­mo­kra­ti­niuo­se rin­ki­muo­se bū­tų na­tū­ra­lu, su­pran­ta­ma, net bū­ti­na. Kam iš­vis ei­ti į rin­ki­mus, jei­gu stin­ga pa­si­ry­ži­mo, ti­kro no­ro su­sig­rum­ti su opo­nen­tais, nu­vers­ti kal­nus?

Tad ar ga­li­ma teig­ti, kad rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ne­ža­da staig­me­nų? To tvir­tin­ti ne­ga­li­ma. In­tri­gos su­tei­kia ir ta ap­lin­ky­bė, kad spe­cia­lio­sios tar­ny­bos iki šiol ne­bai­gė ty­ri­mo dėl slap­to­sios pa­žy­mos nu­te­ki­ni­mo. Ka­da šis ty­ri­mas bus baig­tas ir ko­kie bus jo re­zul­ta­tai, prog­no­zuo­ti su­nku, ta­čiau tai yra veiks­nys, ga­lin­tis pa­kreip­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ei­gą ne­ti­kė­ta va­ga.