Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Sau­sio pra­džio­je įvy­ko dar­bo gru­pės po­sė­dis, ku­ria­me bu­vo ap­tar­tos ga­li­my­bės sta­ty­ti til­tą į Kur­šių ne­ri­ją. Jau to­kios dar­bo gru­pės su­kū­ri­mas su­si­sie­ki­mo mi­nis­tro įsa­ky­mu yra ne­ti­kė­tas ir keis­tas žings­nis. Ne­jau­gi ga­li at­si­tik­ti, kad bus su­bjau­ro­tas uni­ka­liau­sias Lie­tu­vos gam­tos kam­pe­lis?

Be­je, šio til­to idė­jos svars­ty­mas – ge­ras in­di­ka­to­rius dau­ge­liui va­di­na­mų­jų ža­lių­jų ju­dė­ji­mų ir at­ski­rų vei­kė­jų. Ža­lių­jų pre­ten­den­tas į pre­zi­den­tus ir ki­ti rėks­niai ty­li, nors toks til­tas, jei jis bū­tų pa­sta­ty­tas, pa­da­ry­tų ne­ati­tai­so­mą ža­lą. Ta­po aki­vaiz­du, kad iš ti­krų­jų to­kiems „ža­lie­siems“ gam­tos rei­ka­lai vi­siš­kai ne­rū­pi. Žai­biš­ka mo­bi­li­za­ci­ja įvyks­ta ir is­te­riš­kas triukš­mas pra­de­da­mas kel­ti tik pri­rei­kus blo­kuo­ti stra­te­gi­nius ener­ge­ti­nius pro­jek­tus, ta­čiau tai da­ro­ma vi­siš­kai ki­tais mo­ty­vais.

Sa­vo­tiš­kai įdo­mu ste­bė­ti Lie­tu­vos vi­suo­me­nės są­mo­nės po­ky­čius. 1998 me­tais Vy­riau­sy­bė sky­rė apie 6 mln. li­tų Ni­dos oro uos­to re­kons­truk­ci­jai, ta­čiau tuo­met pro­jek­to įgy­ven­din­ti ne­pa­vy­ko dėl ar­šios ža­lių­jų reak­ci­jos, mat bū­tų rei­kė­ję iš­kirs­ti plo­te­lį pu­šy­no. Šian­dien jau ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­ni pla­nai sta­ty­ti til­tą į Kur­šių ne­ri­ją su­tin­ka­mi be pro­tes­tų, nors nuo tų lai­kų Ne­rin­ga ta­po UNES­CO sau­go­ma te­ri­to­ri­ja.

Pa­si­gi­li­nęs į til­to sta­ty­bos idė­ją pa­ten­ki krei­vų veid­ro­džių ka­ra­lys­tėn. Keis­tas jau pats su­da­ry­tos dar­bo gru­pės pa­va­di­ni­mas – dar­bo gru­pė til­to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bos ir AB Smil­ty­nės per­kė­los iš­kė­li­mo iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to al­ter­na­ty­voms įver­tin­ti. At­ro­dy­tų, tar­si čia ver­ti­na­mos al­ter­na­ty­vos jau pri­im­tam spren­di­mui sta­ty­ti til­tą ir iš­kel­ti per­kė­lą, nors iš ti­krų­jų pa­tys šie žings­niai bū­tų al­ter­na­ty­va da­bar­ti­nei pa­dė­čiai. Ir ga­na mig­lo­ta, sto­ko­jan­ti pa­grin­di­mo al­ter­na­ty­va. Ko­dėl at­si­ra­do toks keis­tas pa­va­di­ni­mas? Mė­to­mos pė­dos: Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas tie­siog no­ri sa­vo veik­lai pe­rim­ti kran­ti­nę, ku­rio­je da­bar yra Smil­ty­nės per­kė­la. Ka­dan­gi tie­siai iš­reikš­ti šio in­te­re­so uos­tas ne­si­ryž­ta, ten­ka vyk­dy­ti ne­vie­ši­na­mą lo­bis­ti­nę veik­lą ir pūs­ti į akis dū­mus. Aiš­ki­na­ma, kad per­kė­lą bū­ti­na iš­kel­ti, nes kel­tai gal­būt truk­dys lai­vams, ku­rie plauks prie šiuo me­tu sta­to­mo su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo. La­biau pa­si­gi­li­nus pa­aiš­kė­ja, kad du­jo­ve­žis į prie­plau­ką plauks tik ke­lis kar­tus per mė­ne­sį ir šiuo me­tu dar su­nku prog­no­zuo­ti, kiek iš­vis bus to truk­dy­mo. Be to, van­dens eis­mo su­tri­ki­mo ga­li­ma iš­veng­ti pa­nau­do­jant ma­nev­rin­ges­nius kel­tus. Tai­gi prob­le­ma dar net ne­iš­ki­lo, bet jau rim­ta rim­tų vy­rų gru­pė ap­ta­ri­nė­ja 150 mln. li­tų in­ves­ti­ci­ją. Be­je, šis pla­nas bū­tų ža­lin­gas ir Klai­pė­dai, nes Smil­ty­nės per­kė­los vie­to­je pra­dė­jus kro­vos dar­bus klai­pė­die­čiai čia ne­tek­tų pri­ėji­mo prie jū­ros. Til­to sta­ty­bos idė­jos ša­li­nin­kus itin er­zi­na klai­pė­die­čių po­zi­ci­ja, kad net ir sta­tant til­tą bū­ti­na iš­lai­ky­ti mies­tui kran­ti­nę ir pa­čią per­kė­lą. Tas su­sier­zi­ni­mas aki­vaiz­džiau­siai at­sklei­džia ti­kruo­sius mo­ty­vus.

Ga­lų ga­le tai, kas šio­je apž­val­go­je bu­vo iš­dės­ty­ta, – an­tri­niai da­ly­kai. Kad ir ko­kie bū­tų mo­ty­vai, til­to į Kur­šių ne­ri­ją ne­tu­ri bū­ti, nes jį pa­sta­čius bū­tų įvyk­dy­tas ti­kras nu­si­kal­ti­mas gam­tai ir kul­tū­ros pa­vel­dui.

Klau­si­mas, sta­ty­ti ar ne­sta­ty­ti til­tą, nė­ra su­si­sie­ki­mo ar ūkio prob­le­ma. Tai Lie­tu­vos kul­tū­ros ir sa­vi­gar­bos klau­si­mas. Keis­ta čia ra­šy­ti ir pri­sta­ti­nė­ti Ne­rin­gą, lyg kas Lie­tu­vo­je jos ne­ži­no­tų ir ne­su­vok­tų, ko­kia tra­pi jo­je gam­ta, lyg bū­tų to­kių, ku­rie ne­si­di­džiuo­tų jos uni­ka­lu­mu. Nė­ra Lie­tu­vo­je ir net vi­sa­me pla­čia­me re­gio­ne ki­to to­kio iš­skir­ti­nio ob­jek­to. Įvai­rio­se mū­sų pla­ne­tos kli­ma­to zo­no­se yra tūks­tan­čiai ne­pap­ras­tų gam­tos kam­pe­lių, ir kiek­vie­na pa­sau­lio vals­ty­bė ga­li di­džiuo­tis kva­pą gniau­žian­čio­mis sa­vo gro­žy­bė­mis. Vis dėl­to Ne­rin­ga net ir tu­rė­da­ma to­kią kon­ku­ren­ci­ją ne­lie­ka ne­pas­te­bė­ta. Pa­sta­rai­siais me­tais Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos lai­kraš­čiai „The Guar­dian“ ir „Sun­day Ti­mes“, Pra­ncū­zi­jos „Me­tro“ žval­gy­da­mie­si po pla­tų pa­sau­lį pri­pa­ži­no, kad Kur­šių ne­ri­ja yra vie­na uni­ka­liau­sių vie­tų. Ir aki­vaiz­du, kad svar­bus to­kio uni­ka­lu­mo kom­po­nen­tas yra bū­das, ku­riuo ku­ror­tą ga­li­ma pa­siek­ti. Tai, kad nuo že­my­no ne­ri­ją ski­ria van­dens juo­sta, ku­ror­tui su­tei­kia ma­giš­kos at­mos­fe­ros.

Čia ver­ta pri­min­ti, kad Kur­šių ne­ri­ja į UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą įtrauk­ta ne dėl at­ski­rų uni­ka­lių au­ga­lų ar gy­vū­nų rū­šių, o kaip vi­su­ma – kaip kul­tū­ri­nio kraš­to­vaiz­džio ob­jek­tas, tu­rin­tis dau­gy­bę gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių. Be jo­kios abe­jo­nės, til­tas pa­žeis­tų šią vi­su­mą, iš­sklai­dy­tų ma­gi­ją ir Ne­rin­gą pa­vers­tų dar vie­nu dau­giau ar ma­žiau pa­trauk­liu šal­tos jū­ros ku­ror­tu. Tai jau ne­bū­tų lie­tu­vių pa­si­di­džia­vi­mo ob­jek­tas. Kur­šių ne­ri­ja bū­tų pa­ša­lin­ta iš UNES­CO są­ra­šo, kaip dėl pa­sta­ty­to til­to iš šio są­ra­šo bu­vo pa­ša­lin­tas Dres­de­no se­na­mies­tis. Lie­tu­va pa­tir­tų gė­dą kaip vals­ty­bė.

Tą gė­dą kaip nors iš­gy­ven­tu­me, jei pro­jek­tas bū­tų iš­ties bū­ti­nas. Ta­čiau til­to sta­ty­bai nė­ra net rim­tų mo­ty­vų. Tie­sa, pa­čios Ne­rin­gos at­sto­vai kal­ba, kad til­tas pa­dė­tų pri­trauk­ti dau­giau tu­ris­tų. Ta­čiau juk tu­ris­tų srau­tus į Ne­rin­gą šiuo me­tu ri­bo­ja ne trans­por­to prob­le­mos, o pa­ties ku­ror­to inf­ras­truk­tū­ros ri­bo­tu­mai, ku­rie pa­lai­ko­mi są­mo­nin­gai, sie­kiant iš­sau­go­ti tra­pią gam­tą ir na­tū­ra­lų kraš­to­vaiz­dį. Daug me­tų Kur­šių ne­ri­jo­je ne­lei­džia­ma sta­ty­ti nau­jų na­mų ir net oro uos­to, ku­ris eks­tre­ma­liais at­ve­jais tur­būt iš ti­krų­jų bū­tų nau­din­gas ku­ror­tui. Ie­tys lau­žo­mos dėl įvyk­dy­tų pa­ly­gin­ti smul­kių pa­žei­di­mų. Kiek daug dar­bo, pa­stan­gų įdė­ta per de­šimt­me­čius iš­lai­kant Kur­šių ne­ri­jos gam­tos tur­tus! O štai da­bar ne­gai­la net ir 150 mln. li­tų (su pa­pil­do­mais inf­ras­truk­tū­ros dar­bais til­tas kai­nuo­tų daug dau­giau), kad vi­sas įdir­bis bū­tų su­nai­kin­tas.