rugpjūčio 4, 2016

Spausdinti Spausdinti

Socialinis modelis migloje

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei ve­ta­vus dau­ge­lį Sei­mo pri­im­to nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) nuo­sta­tų, šio įsta­ty­mo pers­pek­ty­vos kol kas sken­di mig­lo­je.

Vals­ty­bės va­do­vė sa­ko, kad su­lai­kė 22 DK nuo­sta­tas, nors ja­me yra 260 straips­nių. Tie­sa, ati­des­ni ste­bė­to­jai tei­gia, jog rea­liai ve­tuo­ti net 63 straips­niai. Pre­zi­den­tė pa­brė­žė, kad nau­ja­sis DK per­ne­lyg pa­lan­kus vie­nai ša­liai – darb­da­viams, ir vi­sas 22 (ar 63) kul­kas iš­šo­vė vie­na kryp­ti­mi, ra­gin­da­ma tai­sy­ti ko­dek­są dar­buo­to­jų ir so­cia­liai pa­žei­džia­mų žmo­nių nau­dai.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius par­eiš­kė, kad jei bū­tų pri­tar­ta pre­zi­den­tės ve­to, pri­ima­mas DK tap­tų blo­ges­nis ne­gu ga­lio­jan­tis da­bar­ti­nis. To­kiu at­ve­ju darb­da­viai taip pat ver­čiau pa­lik­tų da­bar­ti­nį ko­dek­są. Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad nau­ją­jį so­cia­li­nį mo­de­lį pir­mą kar­tą, kiek sie­kia at­min­tis, kū­rė gru­pė moks­li­nin­kų, va­do­vau­ja­mų pro­fe­so­riaus To­mo Da­vu­lio, ir Sei­me ka­žin ko­kiu ste­buk­lin­gu bū­du pa­vy­ko jį pri­im­ti ne­iš­krai­pius pro­jek­to es­mės. Dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mą, „Sod­ros“, pen­si­jų sis­te­mos pert­var­ką nu­ma­tan­tį so­cia­li­nį mo­de­lį su­da­ro net 44 įsta­ty­mai, ku­riais sten­gia­ma­si su­ba­lan­suo­ti so­cia­li­nių par­tne­rių in­te­re­sus, su­kur­ti stab­džių ir at­sva­rų sis­te­mą. Re­gu­liuo­ja­mi pro­ce­sai yra su­dė­tin­gi. Į juos pa­žvelg­ta ati­džiau: nuo­sta­toms, ku­rios pa­lan­kios vie­nam iš so­cia­li­nių par­tne­rių, su­kur­tos at­sva­ros, nors jos ga­li bū­ti ne pa­čia­me DK, o ki­tuo­se įsta­ty­muo­se. Tad aki­vaiz­du, kad tai­sy­ti vien DK, ne­ma­čius vi­so įsta­ty­mų komp­lek­so ir ne­įsi­gi­li­nus į juos, ri­zi­kin­ga. Vis dėl­to pre­zi­den­tė tam ry­žo­si ir me­tė ryš­kų iš­šū­kį. Dalia  Gry­baus­kai­tė su­žai­dė ne ge­riau­sią žai­di­mą. Pre­zi­den­tės veiks­mai, de­ja, yra pa­ženk­lin­ti po­pu­liz­mo, ku­riuo ji ne­re­tai kal­ti­na kai ku­rias po­li­ti­nes par­ti­jas.

Pre­zi­den­tės lai­ky­se­na ne­so­li­di jau vien dėl to, kad pri­imant so­cia­li­nį mo­de­lį ji ta­po ste­bė­to­ja ir kri­ti­ke, o ne me­dia­to­re ir kū­rė­ja. Ži­no­ma, vals­ty­bės va­do­vė ne­ga­li ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­se vi­suo­me­nė­je vyks­tan­čiuo­se pro­ce­suo­se, ta­čiau nau­ja­sis so­cia­li­nis mo­de­lis – il­gai lauk­ta re­for­ma, svar­biau­sia šią Sei­mo ir tur­būt pre­zi­den­tės ka­den­ci­ją. Re­for­ma Lie­tu­vai, jos kon­ku­ren­cin­gu­mui, jos at­ei­čiai yra itin reikš­min­ga, to­dėl at­okaus ste­bė­to­jo, kri­ti­ko, net ar­dy­to­jo vaid­me­nį var­gu ar ga­li­ma lai­ky­ti gar­bin­gu. D. Gry­baus­kai­tė, ma­ty­da­ma, kad dia­lo­gas ne­pa­kan­ka­mas, ga­lė­jo im­tis ini­cia­ty­vos ir pa­ska­tin­ti dis­ku­si­jas, su­ta­ri­mo pa­ieš­kas. To ne­pa­da­ry­ta, ma­tyt, bai­mi­nan­tis to­kio­je ini­cia­ty­vo­je glū­din­čios ri­zi­kos.

T. Da­vu­lis tei­gia, jog pre­zi­den­tės pa­tai­sos stu­mia dar­bo san­ty­kius net ke­liais žings­niais at­gal, grą­ži­na Lie­tu­vą į XX am­žių. Iš tie­sų prob­le­ma aki­vaiz­di – Lie­tu­vo­je šiuo me­tu ga­lio­ja in­dus­tri­nės eros DK, įtvir­ti­nan­tis ne­lanks­čius dar­bo san­ty­kius. Jis at­ro­do ar­cha­jiš­kas, pa­ly­gin­ti su ki­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių so­cia­li­niais mo­de­liais. To įro­dy­mas – Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo Glo­ba­laus kon­ku­ren­cin­gu­mo rei­tin­gas, ku­ria­me lie­tu­viš­kai pri­ėmi­mo į dar­bą ir at­lei­di­mo tvar­kai skir­ta 120 vie­ta pa­sau­ly­je, nors pa­gal ga­lu­ti­nį rei­tin­go re­zul­ta­tą mū­sų ša­lis yra ge­ro­kai aukš­čiau – ji įvar­dy­ta kaip 36-a kon­ku­ren­cin­giau­sia vals­ty­bė.

D. Gry­baus­kai­tė, ka­dai­se gar­sė­ju­si kaip tech­no­kra­tė, ži­nan­ti tarp­tau­ti­nę pa­tir­tį ir su­pran­tan­ti pla­čiuo­sius vals­ty­bės in­te­re­sus, kaž­ku­riuo me­tu pa­kei­tė sa­vo vei­ki­mą ir ėmė ak­cen­tuo­ti so­cia­li­nę ap­sau­gą. Ką gi, tai kiek­vie­no po­li­ti­ko tei­sė. Ta­čiau pa­gei­dau­ti­na, kad dar­bo žmo­nės bū­tų gi­na­mi rea­liai, o ne ta­ria­mais po­pu­lis­ti­niais mos­tais, ir kad bū­tų at­siž­vel­gia­ma į vals­ty­bės in­te­re­sus.

Ver­tė­tų pa­ana­li­zuo­ti sta­tis­ti­nius duo­me­nis, at­sklei­džian­čius, ko­kio­mis są­ly­go­mis Lie­tu­vo­je žmo­nės at­lei­džia­mi iš dar­bo. Apie 20 proc. dar­bo su­tar­čių nu­trau­kia­ma pa­si­bai­gus ter­mi­nui, 70 proc. – dar­buo­to­jų pra­šy­mu. Šiais at­ve­jais jo­kios iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos ne­prik­lau­so. Jas gau­na ke­li pro­cen­tai dar­buo­to­jų, ir tos to­li gra­žu ne 6 mė­ne­sių, bet 2–3 mė­ne­sių dy­džio. Kom­pen­sa­ci­jas stro­piai mo­ka vals­ty­bės tar­ny­ba, vals­ty­bės įmo­nės ir vie­šo­sios ins­ti­tu­ci­jos, o vers­lo įmo­nė­se mo­ka­mos iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos, dėl ku­rių ta­ria­mos ne­tek­ties lau­žo­mos ie­tys ir lie­ja­mos kro­ko­di­lo aša­ros, šiuo me­tu rea­liai ar­ti­mos nu­liui. Ko­dėl taip yra – jau ki­tas klau­si­mas. Tuo ga­lė­tų pa­si­do­mė­ti pre­zi­den­tė, jei­gu jai taip rū­pi dir­ban­tys žmo­nės, ta­čiau ne­igiant rea­ly­bę ge­rų spren­di­mų pri­im­ti ne­įma­no­ma.

Tai yra ir moks­li­nin­kų, kū­ru­sių so­cia­li­nį mo­de­lį, ar­gu­men­tas. Juk ir mi­nė­tas rei­tin­gas su­da­ro­mas, ir (dar svar­biau) po­ten­cia­lių in­ves­tuo­to­jų spren­di­mai pri­ima­mi įver­ti­nus įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą, o ne rea­liai su­sik­los­čiu­sį dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mą. So­cia­li­nio mo­de­lio kū­rė­jai sie­kė su­ma­žin­ti ne­vei­kian­čias, „po­pie­ri­nes“ ga­ran­ti­jas ir pa­da­ry­ti jas rea­liai vei­kian­čias. Pa­sak T. Da­vu­lio, nuo rea­ly­bės ir gy­ve­ni­mo po­rei­kių nu­to­lu­sios įsta­ty­mo nor­mos ne tik at­bai­do už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus, bet ir ver­čia gy­ven­to­jus sa­vo dar­bą vaiz­duo­ti kaip in­di­vi­dua­lią veik­lą ar­ba stu­mia juos į še­šė­lį. Pro­fe­so­rius pa­brė­žė, kad mo­de­ly­je įtvir­ti­nant vie­nai ša­liai pa­lan­kius pa­kei­ti­mus jis iš­ba­lan­suo­ja­mas, „su­lau­žo­mas“.

Svars­tant so­cia­li­nį mo­de­lį pre­zi­den­tė nuo­lat reiš­kė sa­vo skep­tiš­ką po­žiū­rį. Iš pra­džių ji kal­bė­jo nie­ko ge­ro ne­si­ti­kin­ti iš da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės, pa­skui prie­kaiš­ta­vo, kad val­dan­tie­ji ne­tin­ka­mai ren­gia dis­ku­si­jas, „va­žiuo­ja bul­do­ze­riu per so­cia­li­nius par­tne­rius“, ga­lų ga­le pa­tei­kė ve­to ir ga­na ra­di­ka­lias pa­tai­sas. Jų ren­gi­mui tu­rė­jo įta­kos tai, kad dis­ku­si­jas dėl so­cia­li­nio mo­de­lio pre­zi­den­tė iki šiol ste­bė­jo iš sau­gaus at­stu­mo. Moks­li­nin­kų nuo­mo­ne, vals­ty­bės va­do­vės pa­siū­ly­mai pa­vir­šu­ti­niš­ki, ne­aps­vars­ty­ti, par­eng­ti ne­pro­fe­sio­na­liai, ką jau kal­bė­ti apie tai, kad ve­tuo­tos ke­tu­rios nuo­sta­tos, dėl ku­rių Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je bu­vo pa­siek­tas komp­ro­mi­sas. Ti­kė­ti­na, jog pre­zi­den­tės veiks­mai at­spin­dė­jo ne­igia­mą po­žiū­rį į da­bar­ti­nę Vy­riau­sy­bę, ku­ris, ma­tyt, ne­pa­si­keis, kad ir ko ši im­tų­si. De­ja, DK ta­po įran­kiu, ku­riuo D. Gry­baus­kai­tė pa­no­ro pa­si­nau­do­ti kel­da­ma sa­vo po­pu­lia­ru­mą Vy­riau­sy­bės sąs­kai­ta.

 

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Heidelbergas - Vokietijos Baden Viurtembergo žemės turistų sostinė Heidelbergas - Vokietijos Baden Viurtembergo žemės turistų sostinė Berlyno televizijos bokštas, pastatytas 1969 m. OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Įspūdingas Rygos Jugendstil

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas