rugsėjo 15, 2014

Spausdinti Spausdinti

Rusija ir „McDonald’s“

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

1999 me­tais pa­skelb­to­je kny­go­je Tho­mas L. Fried­ma­nas iš­dės­tė Auk­si­nių ar­kų teo­ri­ją, ku­ri skel­bia, kad nie­ka­da tarp sa­vęs ne­ka­ria­vo ir, ma­tyt, nie­ka­da ne­ka­riaus vals­ty­bės, ku­rio­se yra įsi­kū­rę “McDo­nald’s” tink­lai.

Teo­ri­ja grin­džia­ma nau­dos mo­ty­vu: vals­ty­bės, ku­rio­se įsi­kū­ręs “McDo­nald’s”, yra pa­sie­ku­sios tam ti­krą ge­ro­vės ly­gį, ku­ris ka­ro me­tu ne­iš­ven­gia­mai smuk­tų. Vė­liau T. L. Fried­ma­nas pa­aiš­ki­no teo­ri­ją pri­dur­da­mas, kad tarp­tau­ti­nius tink­lus, to­kius kaip “McDo­nald’s”, tu­rin­čios vals­ty­bės yra in­teg­ruo­tos į glo­ba­lią eko­no­mi­kos sis­te­mą, ku­ri tei­kia aki­vaiz­džią eko­no­mi­nę nau­dą, o ka­ras šį pra­na­šu­mą aki­mo­ju pa­nai­kin­tų. Teo­ri­jos au­to­rius pa­tiks­li­no, kad šie mo­ty­vai, ži­no­ma, ne­pa­nai­ki­na ka­ro ti­ki­my­bės, ta­čiau by­lo­ja, kad to­kių vals­ty­bių nuo­sto­liai ka­re bū­tų itin di­de­li.

Su­lau­kė­me lai­ko, kai Auk­si­nių ar­kų teo­ri­ja ta­po pa­neig­ta: Ru­si­jos ka­riuo­me­nė įsi­ver­žė į Ukrai­ną. Abi vals­ty­bės tu­ri “McDo­nald’s” tink­lus. Ne­ga­na to, Ru­si­ja žen­gė sim­bo­li­nį žings­nį – ap­kal­ti­nu­si hi­gie­nos tai­syk­lių pa­žei­di­mais už­da­rė 12 ša­ly­je vei­ku­sių “McDo­nald’s” res­to­ra­nų, tarp jų esan­tį Mask­vos Puš­ki­no aikš­tė­je – di­džiau­sią pa­sau­ly­je, per par­ą ap­tar­nau­jan­tį 20 tūkst. lan­ky­to­jų. Tie­sa, Ru­si­jo­je iš vi­so vei­kia dau­giau kaip 100 “McDo­nald’s” res­to­ra­nų, ta­čiau sim­bo­li­nė mi­nė­to žings­nio pra­smė yra aki­vaiz­di.

Dėl at­vi­ros ag­re­si­jos, nu­kreip­tos į kai­my­nę vals­ty­bę, Ru­si­ja pa­ti­ria nuo­sto­lių, at­ei­ty­je jie bus dar di­des­ni. Net griež­tes­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sank­ci­jos, ne­svar­bu, bus įves­tos ar ne, ne­at­liks to­kio vaid­mens, kaip pa­si­kei­tęs tarp­tau­ti­nio vers­lo po­žiū­ris. Vien šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį iš Ru­si­jos „pa­bė­go“ 75 mlrd. JAV do­le­rių, rub­lio kur­sas smu­ko iki re­kor­di­nių že­mu­mų, o eko­no­mi­kos au­gi­mas su­sto­jo. Ta­čiau tai men­ki da­ly­kai, pa­ly­gin­ti su tuo, kas Ru­si­jos lau­kia at­ei­ty­je. Ru­si­ja ne­be­ga­li ti­kė­tis už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, su­žlug­dy­ta pre­ky­ba su svar­biau­siais par­tne­riais. Auk­si­nių ar­kų teo­ri­ja ti­krai vei­kia – po me­tų ki­tų iš­ryš­kės skaus­min­gos Ru­si­jos sa­vii­zo­lia­ci­jos nuo Va­ka­rų eko­no­mi­kos pa­sek­mės.

Ne­pai­sant vie­no ki­to įspė­ja­mo bal­so (vi­sų pir­ma pa­mi­nė­ti­nas Ed­war­das Lu­ca­sas), il­gą lai­ką at­ro­dė, kad Ru­si­ja pri­ėmė pa­sau­ly­je vis la­biau įsi­ga­lin­čią mąs­ty­mo par­adig­mą, pa­gal ku­rią di­džiau­siu vals­ty­bių rū­pes­čiu tam­pa žmo­nių ge­ro­vė, o vy­riau­sy­bės jos sie­kia ska­tin­da­mos pa­žan­gą, mo­der­ni­za­vi­mą ir at­vi­rą rin­ką. Ru­si­ja ga­na nuo­sek­liai va­do­vau­ja­si mi­nė­tais pri­nci­pais ir, be ki­ta ko, pa­sie­kė ne­ma­žų lai­mė­ji­mų. Nuo 1999 me­tų, kai iš­kart po kri­zės prem­je­ru ta­po Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, Ru­si­jos eko­no­mi­kos au­gi­mas vir­ši­jo net Ki­ni­jos pa­žan­gą, Ru­si­ja so­li­džiai da­ly­va­vo Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G8) veik­lo­je, 2012 me­tais ta­po Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos na­re, o šių­me­tė So­čio olim­pia­da tu­rė­jo pa­sau­liui pri­sta­ty­ti Ru­si­ją kaip mo­der­nią di­de­lių ga­li­my­bių ša­lį.

Kas lė­mė, kad Ru­si­ja, re­gis, taip stai­ga pa­kei­tė sa­vo el­ge­sį? Ga­li­ma kal­bė­ti apie dvi svar­biau­sias prie­žas­tis. V. Pu­ti­no re­ži­mas iš­nau­do­jo sa­vo ga­li­my­bes ir ša­lies lau­kė stag­na­ci­ja. Ru­si­jo­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ki­lo, ta­čiau ša­lies eko­no­mi­ką iš es­mės pa­lai­kė tik ener­ge­ti­nių iš­tek­lių eks­por­tas. Ne­tu­rė­da­ma ką dau­giau eks­por­tuo­ti, Ru­si­ja li­ko vi­siš­kai pri­klau­so­ma nuo pa­dė­ties ener­gi­jos rin­ko­se, o jos nie­ko ge­ra ne­ža­da.

15 me­tų ša­liai va­do­vau­jan­tis V. Pu­ti­nas jau per šią sa­vo pre­zi­den­ta­vi­mo ka­den­ci­ją vir­šys Leo­ni­do Brež­ne­vo val­dy­mo re­kor­dą. Jo pos­tų ro­ta­ci­ją su Dmi­tri­ju­mi Med­ve­de­vu dau­ge­lis ru­sų įver­ti­no kaip įžū­lią ap­gau­lę. 2011 me­tų pa­bai­go­je – 2012 me­tų pra­džio­je, pra­si­dė­jus V. Pu­ti­no pre­zi­den­to rin­ki­mų pro­ce­sui, Mask­vą ir vi­są ša­lį su­dre­bi­no nuo 1990-ųjų ne­ma­ty­ta pro­tes­tų ban­ga, ku­ri kar­tais da­rė­si pa­na­ši į spal­vo­tą­ją re­vo­liu­ci­ją. Per mi­tin­gus tek­da­vo su­im­ti iki 400 žmo­nių. Nors įtam­pą iš­sklai­dy­ti pa­vy­ko, ta­po aki­vaiz­du, kad jei vis­kas ir to­liau taip klos­ty­sis, vė­liau­siai 2018 me­tais, bai­gian­tis dar vie­nam pre­zi­den­ti­niam cik­lui, V. Pu­ti­no lau­kia ne­links­mas li­ki­mas. Ka­ras li­ko be­ne vie­nin­te­lė iš­ei­tis au­to­ri­ta­ri­niam pre­zi­den­tui, ga­ran­tuo­tas bū­das už­si­ti­krin­ti po­pu­lia­ru­mą ir su­stip­rin­ti sa­vo val­džią, juo­lab kad ka­ro veiks­min­gu­mą V. Pu­ti­nas ži­no iš sa­vo as­me­ni­nės pa­tir­ties: 1999 me­tais įsit­vir­tin­ti val­džio­je jam pa­dė­jo an­tra­sis Če­čė­ni­jos ka­ras.

Taip pat rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir į Ru­si­jos vi­suo­me­nę. Po tam ti­krų blaš­ky­mų­si pa­aiš­kė­jo, kad ša­lis ne­su­ge­ba at­sis­vei­kin­ti su sa­vo so­vie­ti­ne pra­ei­ti­mi. Vi­suo­me­nė pers­melk­ta nos­tal­gi­jos, tad mė­gi­ni­mas res­tau­ruo­ti pra­ei­tį su­lau­kia di­de­lio pri­ta­ri­mo. Įta­kos plė­ti­mas bet ko­kia kai­na, ka­ri­niai iš­puo­liai pa­ten­ka į pra­ei­ties pri­kė­li­mo sce­na­ri­jų.

O ką pa­sa­kys Ru­si­jos žmo­nės, kai pa­jus, kad dėl ka­ro smu­ko jų gy­ve­ni­mo ly­gis? At­sa­ky­mo į šį klau­si­mą rei­kia ieš­ko­ti ne T. L. Fried­ma­no kny­go­je, o pri­si­me­nant so­vie­ti­nę pa­tir­tį. So­vie­ti­nis žmo­gus ga­li iš­kęs­ti di­džiau­sius ne­pri­tek­lius, o jo nuo­mo­nė nie­kam ne­svar­bi. Ru­si­ja spar­čiai žen­gia au­to­ri­ta­riz­mo ke­liu, ir da­bar jau tas pat, ko­kie V. Pu­ti­no rei­tin­gai, 80 ar 40 proc., nes tai nie­ko ne­pa­keis. Kai kas tam ti­kras vil­tis sie­ja su Ru­si­jos oli­gar­chais, ar­ti­miau­sia V. Pu­ti­no ap­lin­ka – esą gal­būt jie pri­rems V. Pu­ti­ną, kai skau­džiai sa­vo kai­liu pa­jus at­si­ri­bo­ji­mo nuo Va­ka­rų pa­sek­mes. Vis dėl­to aki­vaiz­du, kad oli­gar­chai rems re­ži­mą, nes jis ir su­da­rė jiems są­ly­gas to­kiems tap­ti, ką jau kal­bė­ti apie tai, kad V. Pu­ti­no re­ži­mo tie­siog nė­ra kuo pa­keis­ti. Vie­nin­te­lė bent šiek tiek rea­li opo­zi­ci­ja – ko­mu­nis­tai.

Ru­si­jos pa­tir­tis aki­vaiz­džiai par­odė, ko­dėl de­mo­kra­ti­ja yra pra­na­šes­nė už au­to­ri­ta­riz­mą. Au­to­ri­ta­ri­nei Ru­si­jos sant­var­kai stip­rė­jant vi­sa ša­lis, net vi­sa Eu­ro­pa ta­po vie­no žmo­gaus įkai­tu. Ru­si­jos veiks­mų prog­no­zuo­ti ne­įma­no­ma, nes jie vi­siš­kai pri­klau­so nuo to, kas šaus į gal­vą V. Pu­ti­nui, o is­to­ri­nė pa­tir­tis liu­di­ja, kad ne­ri­bo­tos ga­lios daž­nai iš­ryš­ki­na li­guis­tas ly­de­rio psi­chi­kos ten­den­ci­jas.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Madridas. Plaza de Castilla OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas