Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius ga­lė­tų mes­ti iš­šū­kį pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Jų rei­tin­gų skir­tu­mai nė­ra to­kie di­de­li, kad lai­mė­ti bū­tų ne­įma­no­ma.

Be to, A.But­ke­vi­čius tu­rė­tų ga­li­my­bę su­reng­ti kur kas įspū­din­ges­nę rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, ku­rią „suk­tų“ po­pu­lia­ri So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja, o per an­trą­jį tu­rą ga­lė­tų ti­kė­tis ir koa­li­ci­jos par­tne­rių par­amos.

De­ja, pre­zi­den­to rin­ki­mų ko­vos tarp mi­nė­tų dvie­jų kan­di­da­tų ne­bus. Nuo pat pra­džių ne­pa­reikš­da­mas no­ro grum­tis dėl pre­zi­den­to pos­to A.But­ke­vi­čius pats sau iš­mu­šė pa­grin­dą iš po ko­jų. No­rė­da­mas lai­mė­ti kan­di­da­tas tu­rė­tų ne tik for­ma­liai iš­kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą, bet ir pa­teik­ti ryš­kią prog­ra­mi­nę al­ter­na­ty­vą, ta­čiau A.But­ke­vi­čius tam nė­ra pa­si­ren­gęs. Pre­zi­den­to pos­tas yra ne tas, ku­rį ga­lė­tum lai­mė­ti kan­di­da­tuo­da­mas tar­si ne­no­ro­mis, tar­si kaž­kie­no stu­mia­mas. Tuo įsi­ti­ki­no pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, nu­svi­lęs per 2003 me­tų rin­ki­mus. To­dėl A.But­ke­vi­čiui pro­tin­giau bū­tų ne­da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, ir jis pats, ma­nau, tai ge­rai su­pran­ta, juo­lab kad jis, kaip ir Al­gir­das Bra­zaus­kas, pir­me­ny­bę tei­kia prem­je­ro, o ne pre­zi­den­to par­ei­goms.

Taip iš­ėjo, kad per fi­nan­sų kri­zę Lie­tu­va tu­rė­jo bea­to­dai­riš­ką ir drą­siai spren­di­mus pri­iman­tį prem­je­rą And­rių Ku­bi­lių, o da­bar, at­si­gau­nant po kri­zės, prem­je­ras yra nuo­lat į ša­lis be­si­dai­ran­tis A.But­ke­vi­čius. Po aud­rin­go lai­ko­tar­pio – šti­lis ir at­si­pa­lai­da­vi­mas. Tam ti­krą lai­ką tai bu­vo gal ir vi­sai ne­blo­ga pa­dė­tis, tik ji ne­ga­li tęs­tis be ga­lo.

A.But­ke­vi­čius yra prem­je­ras, tu­rin­tis Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą. Įsi­dė­mė­ti­na, kad jį A.But­ke­vi­čius pel­nė ne gar­siais šū­kiais ar po­pu­lis­ti­niu “sme­ge­nų plo­vi­mu”, o sa­vo nuo­sai­kia lai­ky­se­na, su­ta­ri­mo pa­ieš­kas ska­ti­nan­čiais veiks­mais. Tai, kad mi­nis­tras pir­mi­nin­kas tu­ri gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, jau sa­vai­me yra ver­ty­bė. Pa­si­ti­kė­ji­mas tie­sio­giai su­si­jęs su žmo­nių lū­kes­čiais, ūkio pro­duk­ty­vu­mu, in­ves­ti­ci­jo­mis. Ki­ta ver­tus, į akis krin­ta tai, kad prem­je­ras užė­męs ne dar­bus dir­ban­čio at­sa­kin­go par­ei­gū­no, o ste­bė­to­jo ir ko­men­tuo­to­jo po­zi­ci­ją. Įdo­mu, kiek lai­ko toks po­žiū­ris leis iš­si­lai­ky­ti po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je.

Kar­tais sa­ko­ma, kad A.But­ke­vi­čius pa­kei­tė ne­ge­rą Lie­tu­vos tra­di­ci­ją, pa­gal ku­rią ga­vęs pos­tą prem­je­ras grei­tai pra­ran­da po­pu­lia­ru­mą. Tai ne­tie­sa. Ži­no­ma, A.But­ke­vi­čius yra kur kas po­pu­lia­res­nis nei jo pirm­ta­kas pos­te A.Ku­bi­lius. Tai lė­mė ir A.Ku­bi­liui te­ku­si ne­pa­lan­ki eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja, ir gal­būt kai ku­rios šio po­li­ti­ko vie­šo­sios raiš­kos ypa­ty­bės. Ta­čiau ki­ta­dos prem­je­ras A.Bra­zaus­kas ga­lė­jo mė­gau­tis ge­ro­kai aukš­tes­niais rei­tin­gais nei A.But­ke­vi­čius. Be to, at­ro­do, kad A.But­ke­vi­čiaus po­pu­lia­ru­mas nė­ra tva­rus. „Lie­tu­vos ry­to“ skel­bia­mi „Vil­mo­rus“ gy­ven­to­jų apk­lau­sos duo­me­nys liu­di­ja, kad A.But­ke­vi­čiaus rei­tin­gai per pa­sta­ruo­sius mė­ne­sius ge­ro­kai smu­ko. Pa­vyz­džiui, at­sa­kant į klau­si­mą, kas ge­riau­siai at­sto­vau­ja jū­sų in­te­re­sams, smu­ko nuo 21,2 proc. 2013-ųjų ko­vą iki 16,3 proc. spa­lį. Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie po­žiū­rį į Vy­riau­sy­bę – ko­vą ja pa­si­ti­kė­jo 28,6 proc. gy­ven­to­jų, spa­lį – jau tik 22,4 pro­cen­to. Smun­ka ir So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos po­pu­lia­ru­mas, nors jis vis dar iš­lie­ka aukš­tas. Tai liu­di­ja, kad pa­sy­vu­mas ne­ga­ran­tuo­ja ra­maus gy­ve­ni­mo.

Ne kas ki­tas, o tik Vy­riau­sy­bės abe­jin­gu­mas ir ne­veik­lu­mas iš­vi­jo iš Lie­tu­vos ame­ri­kie­čių kom­pa­ni­ją „Chev­ron“, ku­ri bu­vo pa­si­ry­žu­si in­ves­tuo­ti į ska­lū­nų du­jų žval­gy­bą ir ga­vy­bą. Bet ku­riuo at­ve­ju klau­si­mas, ar Lie­tu­vai rei­kia eksp­loa­tuo­ti jos gel­mių ža­lia­vas, yra stra­te­gi­nis. Ta­čiau in­ves­tuo­to­jo pa­si­trau­ki­mas Vy­riau­sy­bės ne­pa­ža­di­no iš žie­mos mie­go. Įsi­dė­mė­ti­na, kad ne pa­ti Vy­riau­sy­bė, o Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja aps­vars­tė su­si­da­riu­sią pa­dė­tį ir pri­ėmė spren­di­mą dėl nau­jo kon­kur­so pa­skel­bi­mo. Re­gis, Vy­riau­sy­bė žai­džia ne­gud­rias slė­py­nes pa­ti su sa­vi­mi. Ar to­kie spren­di­mai ga­li bū­ti pri­ima­mi mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­jos, Vy­riau­sy­bei ne­pa­reiš­kus nuo­mo­nės dėl Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos plė­tros stra­te­gi­nės kryp­ties?

Kaip mi­nė­ta, A.But­ke­vi­čiaus at­si­sa­ky­mas da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se bū­tų lo­giš­kas, nes ne­no­ro­mis pri­si­ver­tęs kan­di­da­tuo­ti vis vien nie­ko ge­ro ne­nu­veik­si. Ly­giai tą pa­tį bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie Vi­sa­gi­no at­omi­nės jė­gai­nės pro­jek­tą. Jis žlug­do­mas ir vėl gai­vi­na­mas, ma­ri­na­mas ir ne­nu­ma­ri­na­mas. Pa­si­ro­do pra­ne­ši­mų, kad ug­nin­gos dis­ku­si­jos ver­da tik ta­da, kai rei­kia su­kri­ti­kuo­ti pro­jek­to ša­li­nin­ką ener­ge­ti­kos mi­nis­trą Ja­ros­la­vą Ne­ve­ro­vi­čių. Ga­li­ma tik ap­gai­les­tau­ti dėl lei­džia­mų lė­šų, nuo­lat aud­ri­na­mų žmo­nių, ve­džio­ja­mų už no­sies par­tne­rių. Šis pro­jek­tas bū­tų di­džiu­lis eko­no­mi­nis, va­dy­bi­nis, tech­no­lo­gi­nis iš­šū­kis, ir sėk­mės čia bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis tik aiš­kiai ma­tant pers­pek­ty­vą ir ti­kint pro­jek­to sėk­me, par­odžius ryž­tą ir mak­si­ma­liai su­tel­kus jė­gas. Jei to nė­ra, ge­riau ne­ver­ta net pra­dė­ti.

Sei­mo na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las šio­mis die­no­mis da­vė la­bai rim­tą sig­na­lą, kad strin­ga Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba. Pa­gal pla­nus jau ki­tų me­tų spa­lį į Klai­pė­dos uos­tą at­plauks iš­nuo­mo­tas lai­vas, už ku­rį teks kas­dien mo­kė­ti po pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Ne­at­li­kus dar­bų rea­li tam­pa pers­pek­ty­va, kad lai­vas plū­du­riuos tuš­čiai. Ka­žin ar ir to­kiu at­ve­ju Vy­riau­sy­bė iš­lai­ky­tų olim­pi­nę ra­my­bę ir pa­ša­li­nio ste­bė­to­jo po­zi­ci­ją?