liepos 26, 2014

Spausdinti Spausdinti

Ar pasikeis Nyderlandų ir Rusijos santykiai?

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Pa­sau­lį su­krė­tė skau­di Ma­lai­zi­jos oro li­ni­jų lėk­tu­vo ka­tas­tro­fa se­pa­ra­tis­tų kon­tro­liuo­ja­mo­je Ukrai­nos te­ri­to­ri­jo­je. Ši tra­ge­di­ja yra pa­vyz­dys, įro­dan­tis, kad kru­vi­ni konf­lik­tai ne­ži­no vals­ty­bių sie­nų, at­si­lie­pia net to­li­muo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se. Tai dar vie­nas pers­pė­ji­mas, kad ne­tei­sė­tu­mo to­le­ra­vi­mas ne­ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas.

Dė­me­sys konf­lik­tui Ukrai­nos ry­tuo­se pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo ge­ro­kai at­bu­kęs. Pa­sau­lio ži­niask­lai­da, pa­pras­tai per­dė­tai jau­tri lėk­tu­vų, lėk­tu­vė­lių ir sraig­tas­par­nių ka­tas­tro­foms, jau ne­be­si­var­gi­no skai­čiuo­ti Ukrai­no­je nu­muš­tų lėk­tu­vų. Se­pa­ra­tis­tai per pa­sta­ruo­sius mė­ne­sius nu­mu­šė ke­lio­li­ka Ukrai­nos ka­ri­nių lėk­tu­vų, tarp jų du trans­por­ti­nius. O ką jau kal­bė­ti apie žu­vu­sius žmo­nes? Nie­kam ne pa­slap­tis, kad konf­lik­tas bū­tų ne­įma­no­mas be Ru­si­jos tie­sio­gi­nės pa­gal­bos se­pa­ra­tis­tams – per sie­ną tie­kia­mos ka­ri­nės tech­ni­kos, siun­čia­mų Ru­si­jos pi­lie­čių. To­kiai kai­my­nės in­ter­ven­ci­jai į sve­ti­mą vals­ty­bę per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius bū­tų su­nku ras­ti pre­ce­den­tų.

At­si­tik­ti­nu­mas lė­mė, kad tarp nu­muš­to lėk­tu­vo ke­lei­vių dau­giau­sia, net 193, bu­vo Ny­der­lan­dų pi­lie­čių. Tie­sa, pra­ne­ša­ma apie itin san­tū­rią šios ša­lies reak­ci­ją iš­ti­kus bai­siai ne­lai­mei. Ny­der­lan­dų va­do­vų ko­men­ta­rai bu­vo ap­ta­kūs, o ka­ra­lius ne­pa­da­rė jo­kio par­eiš­ki­mo. Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Mar­kas Rut­te pir­mo­mis die­no­mis ne­su­si­ti­ko su au­kų ar­ti­mai­siais. Ša­ly­je ne­bu­vo pa­skelb­tas ge­du­las, tik kai kur vė­lia­vos bu­vo nu­leis­tos iki pu­sės stie­bo. Ofi­cia­liai ne­sant ge­du­lo, sa­vait­ga­lį po ka­tas­tro­fos ša­ly­je vy­ko vi­si su­pla­nuo­ti ren­gi­niai, įskai­tant pop­mu­zi­kos kon­cer­tus ir elek­tro­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lius.

Olan­dai gar­sė­ja sa­vo ra­cio­na­lu­mu ir yra pirm­ta­kai įtei­si­nant to­kius prieš­ta­rin­gus da­ly­kus, kaip ma­ri­hua­na, eu­ta­na­zi­ja, ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų san­tuo­kos. Ta­čiau at­ro­do, kad ne tik san­tū­rus bū­das ir se­nas tra­di­ci­jas tu­rin­ti li­be­ra­liz­mo pa­sau­lė­žiū­ra lė­mė van­gią Ny­der­lan­dų po­li­ti­kų ir vi­suo­me­nės reak­ci­ją. Li­ki­mo iro­ni­ja yra tai, kad Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tė – vie­na di­džiau­sių Ru­si­jos pre­ky­bos par­tne­rių. Spe­cia­liai ne­si­do­min­tiems tarp­tau­ti­ne pre­ky­ba žmo­nėms tu­rė­tų bū­ti staig­me­na fak­tas, kad ši vals­ty­bė yra di­džiau­sia Ru­si­jos im­por­to par­tne­rė, ge­ro­kai pra­noks­tan­ti vi­sas ki­tas ša­lis: jai ten­ka 13,3 proc. Ru­si­jos im­por­to, o ki­tai di­džiau­siai par­tne­rei Ita­li­jai – tik 7,5 pro­cen­to. Sa­vo ruo­žtu Ny­der­lan­dų Ka­ra­lys­tė yra stam­biau­sia už­sie­nio in­ves­tuo­to­ja į Ru­si­jos eko­no­mi­ką. 85 proc. Ru­si­jos eks­por­to į Ny­der­lan­dus – naf­ta ir naf­tos pro­duk­tai. Ati­tin­ka­mi Ru­si­jos kro­vi­niai su­da­ro di­de­lę Ro­ter­da­mo uos­to, ku­ris, kaip ži­no­ma, yra vie­nas di­džiau­sių uos­tų pa­sau­ly­je, kro­vos da­lį.

Nuo ne­at­me­na­mų lai­kų van­de­ny­nus ir jū­ras iš­rai­žę vers­lūs olan­dai pa­sta­rai­siais me­tais vis daž­niau su­ka Ru­si­jos pu­sėn: Ny­der­lan­dų bend­ro­vės Ru­si­jo­je tu­ri dau­giau kaip 300 biu­rų, vei­kia be­veik 1000 bend­rų įmo­nių. Ypač ak­ty­vios bend­ro­vės “Uni­le­ver” ir “Shell” (in­ves­tuo­jan­ti į Sa­cha­li­no-2 naf­tos ir du­jų pro­jek­tą), ku­rių ak­ci­jų tu­ri Ny­der­lan­dų vy­riau­sy­bė. Daug pla­nų Ru­si­jo­je puo­se­lė­ja Ny­der­lan­dų gi­gan­tai “Phi­lips”, “Hei­ne­ken”. Ny­der­lan­dų vers­li­nin­kai Krem­liui lei­do su­pras­ti, kad Kry­mo oku­pa­ci­ja ir ki­ti po­li­ti­niai klau­si­mai jų pla­nų ne­pa­keis, o sa­vą vy­riau­sy­bę spau­džia lai­ky­ti lie­žu­vį už dan­tų ir ne­kri­ti­kuo­ti Ru­si­jos jo­kiais klau­si­mais. Re­gis, tam pri­ta­ria ir di­de­lė da­lis vi­suo­me­nės.

Ma­ži mo­kes­čiai vi­lio­ja Ny­der­lan­duo­se įsi­kur­ti Ru­si­jos bend­ro­ves. Olan­dai kvie­čia stam­bias Ru­si­jos kor­po­ra­ci­jas įsi­re­gis­truo­ti ša­ly­je. Ny­der­lan­duo­se ma­ži mo­kes­čiai, ža­da­ma ma­žes­nė kon­tro­lė ir leng­ves­nis nei iš gim­to­sios ša­lies pa­te­ki­mas į va­di­na­mą­sias Eu­ro­pos Są­jun­gos „mo­kes­čių ro­jaus“ vie­tas. Ži­no­ma, di­džio­sios Ru­si­jos bend­ro­vės pa­pras­tai yra su­si­ju­sios su Krem­liu­mi. Pa­aiš­kė­jo, kad Ny­der­lan­duo­se yra re­gis­truo­ta ir vie­na iš Ru­si­jos vals­ty­bi­nės kor­po­ra­ci­jos “Ros­tec” įmo­nių. Bū­tent ji ga­mi­na ra­ke­tų komp­lek­są „Buk“, ku­riuo gal­būt bu­vo nu­muš­tas Ma­lai­zi­jos lėk­tu­vas. Įsi­dė­mė­ti­nas fak­tas: Ru­si­jai kurs­tant konf­lik­tą Ukrai­nos ry­tuo­se JAV nu­sta­tė sank­ci­jas “Ros­tec” va­do­vui Ser­ge­jui Če­me­zo­vui ir šios kor­po­ra­ci­jos pa­da­li­niui „Ka­laš­ni­ko­vo kon­cer­nui“, o Ny­der­lan­dai kor­po­ra­ci­jai su­da­ro šilt­na­mio są­ly­gas mo­kė­ti ma­žes­nius mo­kes­čius.

2013-ai­siais su­ka­ko 400 me­tų, kai bu­vo už­megz­ti Ny­der­lan­dų ir Ru­si­jos san­ty­kiai, to­dėl me­tus ša­lys su­ta­rė pa­mi­nė­ti kul­tū­ros ir eko­no­mi­kos ren­gi­niais. Vis dėl­to abie­jų vals­ty­bių san­ty­kiai ju­bi­lie­ji­niais me­tais ne­sik­los­tė sklan­džiai. Ki­birkš­tys nuo­lat įsip­lieks­da­vo dėl skir­tin­gų ver­ty­bi­nių nuo­sta­tų. Ba­lan­džio mė­ne­sį Ams­ter­da­mo me­ras, pro­tes­tuo­da­mas dėl Ru­si­jo­je pa­mi­na­mų gė­jų tei­sių, at­si­sa­kė su­si­tik­ti su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu šiam lan­kan­tis su vi­zi­tu, o V. Pu­ti­nui va­ka­rie­niau­jant su Ny­der­lan­dų ka­ra­liu­mi už lan­go bu­vo gir­dė­ti pro­tes­tuo­to­jų, pa­si­pik­ti­nu­sių ho­mo­sek­sua­lių žmo­nių pa­dė­ti­mi Ru­si­jo­je, šūks­niai. Ru­si­ja rea­ga­vo ke­lias sa­vai­tes per Krem­liaus te­le­vi­zi­jas su­kda­ma siu­že­tus apie Ny­der­lan­dus kaip pe­do­fi­lų ir nar­ko­ma­nų ša­lį. Rug­sė­jį Ru­si­ja su­lai­kė ir pi­ra­ta­vi­mu ap­kal­ti­no Ny­der­lan­duo­se re­gis­truo­tą or­ga­ni­za­ci­jos „Green­pea­ce“ lai­vą, pro­tes­tuo­jan­tį prieš bend­ro­vės “Gazp­rom” grę­ži­nį Ark­ties van­de­ny­ne. Spa­lio mė­ne­sį Ny­der­lan­dų par­ei­gū­nai su­lai­kė ru­sų dip­lo­ma­tą, ku­ris kie­me mu­šė sa­vo vai­kus. Ne­tru­kus Mask­vo­je sa­va­me bu­te bu­vo už­pul­tas Ny­der­lan­dų dip­lo­ma­tas. Vi­sus šiuos ne­ma­lo­nius skan­da­lus, su­kė­lu­sius daug ko­men­ta­rų ir kal­bų, olan­dų po­li­ti­kams pa­vy­ko užg­lais­ty­ti.

Lėk­tu­vo ka­tas­tro­fos aki­vaiz­do­je vi­su ryš­ku­mu at­sisk­lei­dus, kad Ru­si­ja sto­ko­ja ci­vi­li­zuo­to po­žiū­rio, ir di­dė­jant Ny­der­lan­dų vi­suo­me­nės spau­di­mui, griež­tė­ja ir Ny­der­lan­dų po­li­ti­kų to­nas. Įvy­ku­sios tra­ge­di­jos mas­tas per­ne­lyg di­de­lis, kad bū­tų įma­no­ma ap­siei­ti be so­li­daus jo ver­ti­ni­mo ir ati­tin­ka­mų veiks­mų.

Ny­der­lan­dų si­tua­ci­ja at­sklei­džia di­le­mą, bū­din­gą vi­sai Eu­ro­pai. Su­pran­ta­ma, kad kiek­vie­nos vals­ty­bės po­li­ti­kų svar­biau­sias už­da­vi­nys yra su­da­ry­ti są­ly­gas ūkiui aug­ti, ge­ro­vei. Be ki­ta ko, au­gant eko­no­mi­kai dau­giau ga­li­my­bių at­si­ran­da ir su­stip­rin­ti vals­ty­bių sau­gu­mą. Ta­čiau ar tie­sa, kad „pi­ni­gai ne­kve­pia“ ir kad ver­ty­bė­mis grįs­tą po­li­ti­ką tu­ri pa­keis­ti pra­gma­ti­nis po­žiū­ris? Ukrai­nos įvy­kiai pri­ki­ša­mai de­mons­truo­ja, kad tu­ri bū­ti nu­brėž­tos bent jau kai ku­rios li­ni­jos, ku­rių pri­va­lu lai­ky­tis. Pa­vyz­džiui, 2008 me­tais pri­im­tas ir šiais me­tais pa­tvir­tin­tas Pra­ncū­zi­jos spren­di­mas par­duo­ti ka­ro lai­vą „Mis­tral“ Ru­si­jai ne­ga­li bū­ti pa­grįs­tas ir pa­tei­sin­tas jo­kiais ar­gu­men­tais.

Krovinių pervežimas

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Berlynas - unikalaus likimo miestas Montpellier-Monpeljė. Pietų Prancūzijos miestas OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Jeruzalė OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas