Pasaulį sukrėtė skaudi Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofa separatistų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje. Ši tragedija yra pavyzdys, įrodantis, kad kruvini konfliktai nežino valstybių sienų, atsiliepia net tolimuose pasaulio kampeliuose. Tai dar vienas perspėjimas, kad neteisėtumo toleravimas negali būti pateisinamas.
Dėmesys konfliktui Ukrainos rytuose pastaruoju metu buvo gerokai atbukęs. Pasaulio žiniasklaida, paprastai perdėtai jautri lėktuvų, lėktuvėlių ir sraigtasparnių katastrofoms, jau nebesivargino skaičiuoti Ukrainoje numuštų lėktuvų. Separatistai per pastaruosius mėnesius numušė keliolika Ukrainos karinių lėktuvų, tarp jų du transportinius. O ką jau kalbėti apie žuvusius žmones? Niekam ne paslaptis, kad konfliktas būtų neįmanomas be Rusijos tiesioginės pagalbos separatistams – per sieną tiekiamos karinės technikos, siunčiamų Rusijos piliečių. Tokiai kaimynės intervencijai į svetimą valstybę per pastaruosius kelis dešimtmečius būtų sunku rasti precedentų.
Atsitiktinumas lėmė, kad tarp numušto lėktuvo keleivių daugiausia, net 193, buvo Nyderlandų piliečių. Tiesa, pranešama apie itin santūrią šios šalies reakciją ištikus baisiai nelaimei. Nyderlandų vadovų komentarai buvo aptakūs, o karalius nepadarė jokio pareiškimo. Ministras pirmininkas Markas Rutte pirmomis dienomis nesusitiko su aukų artimaisiais. Šalyje nebuvo paskelbtas gedulas, tik kai kur vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo. Oficialiai nesant gedulo, savaitgalį po katastrofos šalyje vyko visi suplanuoti renginiai, įskaitant popmuzikos koncertus ir elektroninės muzikos festivalius.
Olandai garsėja savo racionalumu ir yra pirmtakai įteisinant tokius prieštaringus dalykus, kaip marihuana, eutanazija, homoseksualių asmenų santuokos. Tačiau atrodo, kad ne tik santūrus būdas ir senas tradicijas turinti liberalizmo pasaulėžiūra lėmė vangią Nyderlandų politikų ir visuomenės reakciją. Likimo ironija yra tai, kad Nyderlandų Karalystė – viena didžiausių Rusijos prekybos partnerių. Specialiai nesidomintiems tarptautine prekyba žmonėms turėtų būti staigmena faktas, kad ši valstybė yra didžiausia Rusijos importo partnerė, gerokai pranokstanti visas kitas šalis: jai tenka 13,3 proc. Rusijos importo, o kitai didžiausiai partnerei Italijai – tik 7,5 procento. Savo ruožtu Nyderlandų Karalystė yra stambiausia užsienio investuotoja į Rusijos ekonomiką. 85 proc. Rusijos eksporto į Nyderlandus – nafta ir naftos produktai. Atitinkami Rusijos kroviniai sudaro didelę Roterdamo uosto, kuris, kaip žinoma, yra vienas didžiausių uostų pasaulyje, krovos dalį.
Nuo neatmenamų laikų vandenynus ir jūras išraižę verslūs olandai pastaraisiais metais vis dažniau suka Rusijos pusėn: Nyderlandų bendrovės Rusijoje turi daugiau kaip 300 biurų, veikia beveik 1000 bendrų įmonių. Ypač aktyvios bendrovės “Unilever” ir “Shell” (investuojanti į Sachalino-2 naftos ir dujų projektą), kurių akcijų turi Nyderlandų vyriausybė. Daug planų Rusijoje puoselėja Nyderlandų gigantai “Philips”, “Heineken”. Nyderlandų verslininkai Kremliui leido suprasti, kad Krymo okupacija ir kiti politiniai klausimai jų planų nepakeis, o savą vyriausybę spaudžia laikyti liežuvį už dantų ir nekritikuoti Rusijos jokiais klausimais. Regis, tam pritaria ir didelė dalis visuomenės.
Maži mokesčiai vilioja Nyderlanduose įsikurti Rusijos bendroves. Olandai kviečia stambias Rusijos korporacijas įsiregistruoti šalyje. Nyderlanduose maži mokesčiai, žadama mažesnė kontrolė ir lengvesnis nei iš gimtosios šalies patekimas į vadinamąsias Europos Sąjungos „mokesčių rojaus“ vietas. Žinoma, didžiosios Rusijos bendrovės paprastai yra susijusios su Kremliumi. Paaiškėjo, kad Nyderlanduose yra registruota ir viena iš Rusijos valstybinės korporacijos “Rostec” įmonių. Būtent ji gamina raketų kompleksą „Buk“, kuriuo galbūt buvo numuštas Malaizijos lėktuvas. Įsidėmėtinas faktas: Rusijai kurstant konfliktą Ukrainos rytuose JAV nustatė sankcijas “Rostec” vadovui Sergejui Čemezovui ir šios korporacijos padaliniui „Kalašnikovo koncernui“, o Nyderlandai korporacijai sudaro šiltnamio sąlygas mokėti mažesnius mokesčius.
2013-aisiais sukako 400 metų, kai buvo užmegzti Nyderlandų ir Rusijos santykiai, todėl metus šalys sutarė paminėti kultūros ir ekonomikos renginiais. Vis dėlto abiejų valstybių santykiai jubiliejiniais metais nesiklostė sklandžiai. Kibirkštys nuolat įsiplieksdavo dėl skirtingų vertybinių nuostatų. Balandžio mėnesį Amsterdamo meras, protestuodamas dėl Rusijoje paminamų gėjų teisių, atsisakė susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šiam lankantis su vizitu, o V. Putinui vakarieniaujant su Nyderlandų karaliumi už lango buvo girdėti protestuotojų, pasipiktinusių homoseksualių žmonių padėtimi Rusijoje, šūksniai. Rusija reagavo kelias savaites per Kremliaus televizijas sukdama siužetus apie Nyderlandus kaip pedofilų ir narkomanų šalį. Rugsėjį Rusija sulaikė ir piratavimu apkaltino Nyderlanduose registruotą organizacijos „Greenpeace“ laivą, protestuojantį prieš bendrovės “Gazprom” gręžinį Arkties vandenyne. Spalio mėnesį Nyderlandų pareigūnai sulaikė rusų diplomatą, kuris kieme mušė savo vaikus. Netrukus Maskvoje savame bute buvo užpultas Nyderlandų diplomatas. Visus šiuos nemalonius skandalus, sukėlusius daug komentarų ir kalbų, olandų politikams pavyko užglaistyti.
Lėktuvo katastrofos akivaizdoje visu ryškumu atsiskleidus, kad Rusija stokoja civilizuoto požiūrio, ir didėjant Nyderlandų visuomenės spaudimui, griežtėja ir Nyderlandų politikų tonas. Įvykusios tragedijos mastas pernelyg didelis, kad būtų įmanoma apsieiti be solidaus jo vertinimo ir atitinkamų veiksmų.
Nyderlandų situacija atskleidžia dilemą, būdingą visai Europai. Suprantama, kad kiekvienos valstybės politikų svarbiausias uždavinys yra sudaryti sąlygas ūkiui augti, gerovei. Be kita ko, augant ekonomikai daugiau galimybių atsiranda ir sustiprinti valstybių saugumą. Tačiau ar tiesa, kad „pinigai nekvepia“ ir kad vertybėmis grįstą politiką turi pakeisti pragmatinis požiūris? Ukrainos įvykiai prikišamai demonstruoja, kad turi būti nubrėžtos bent jau kai kurios linijos, kurių privalu laikytis. Pavyzdžiui, 2008 metais priimtas ir šiais metais patvirtintas Prancūzijos sprendimas parduoti karo laivą „Mistral“ Rusijai negali būti pagrįstas ir pateisintas jokiais argumentais.