liepos 20, 2013

Spausdinti Spausdinti

Laukiant realių pokyčių

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"
Pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­kil­min­gai ati­da­ry­ti Val­do­vų rū­mai. Šie rū­mai – Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lis, to­dėl jų ati­da­ry­mas bu­vo reikš­min­ga die­na Lie­tu­vai. Vis dėl­to nuo jų at­sta­ty­mo pra­džios 2000 me­tais reiš­kiau re­zer­vuo­tai skep­tiš­ką po­žiū­rį į šį pro­jek­tą.

Taip ver­ti­nau ir iki šiol ver­ti­nu pro­jek­tą ne to­dėl, jog ne­sup­ras­čiau Val­do­vų rū­mų reikš­mės, ir net ne dėl to, kad nuo­gąs­tau­čiau dėl iš­si­pū­tu­sios pro­jek­to są­ma­tos. Ta­čiau ver­tė­tų į šį pro­jek­tą pa­žvelg­ti kiek ki­taip ir pa­klaus­ti, ko­kius vals­ty­bės pri­ori­te­tus jis liu­di­ja.

Prieš ge­rą de­šimt­me­tį, vyks­tant dis­ku­si­joms dėl Val­do­vų rū­mų at­sta­ty­mo tiks­lin­gu­mo, gir­dė­jau vie­ną kul­tū­ros žmo­gų sa­kant, kad rei­kia par­em­ti rū­mų pro­jek­tą, nes to­kiu bū­du Lie­tu­vos ar­cheo­lo­gai, is­to­ri­kai, me­no­ty­ri­nin­kai, mu­zie­ji­nin­kai gaus fi­nan­sa­vi­mą, apie ko­kį ki­tu at­ve­ju ne­ga­lė­tų net sva­jo­ti. Ma­nau, tai bu­vo rim­tas ir pa­ma­tuo­tas ne vie­no kul­tū­ri­nin­ko mo­ty­vas. Jų po­žiū­ris, įver­ti­nant rea­lią si­tua­ci­ją, su­pran­ta­mas ir pa­tei­si­na­mas. Vis dėl­to aki­vaiz­du, kad toks mo­ty­vas yra ga­nė­ti­nai ydin­gas.

Bū­tų ga­li­ma klaus­ti, ar be­veik 400 mln. li­tų, taip in­ves­tuo­ja­mų į Lie­tu­vos kul­tū­ros ir is­to­ri­jos pa­li­ki­mą, pa­nau­do­ti op­ti­ma­liu įma­no­mu bū­du. Skau­du kal­bė­ti, ta­čiau ne­nu­nei­gia­mas fak­tas, kad per tuos ke­lio­li­ka me­tų, kol bu­vo sta­to­mi Val­do­vų rū­mai, Lie­tu­vo­je ne­at­ku­ria­mai su­ny­ko šim­tai di­džiu­lę kul­tū­ri­nę bei is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­čių ob­jek­tų: dva­rų ir jų par­kų, pi­lių, pi­lia­vie­čių, vie­nuo­ly­nų, me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų. Jei šiam pa­vel­dui iš­sau­go­ti bū­tų at­si­ra­dę lė­šų, vi­sa Lie­tu­va – ne tik Vil­nius – da­bar at­ro­dy­tų ki­taip. Iro­niš­ka, ta­čiau se­no­sios Lie­tu­vos, ku­rią sim­bo­li­zuo­ja at­sta­to­mi Val­do­vų rū­mai, ga­ly­bė bu­vo to­li gra­žu ne tik sos­ti­nė. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė kaip re­ta ki­ta to me­to vals­ty­bė pa­si­žy­mė­jo de­cen­tra­li­za­ci­ja. Ba­jo­rai, įta­kin­giau­si to me­to po­li­ti­kai, lai­ką lei­do pro­vin­ci­jo­je, kur vi­rė gy­ve­ni­mas.

Šių die­nų Lie­tu­vo­je cen­tra­li­za­vi­mas per­ne­lyg ryš­kus, o mąs­ty­mas hie­rar­chi­jos ka­te­go­ri­jo­mis, re­gis, įau­gęs į krau­ją. Au­ten­tiš­kų bran­gak­me­nių tar­si ne­pas­te­bi­me ir ne­ver­ti­na­me, nes jie – ne­di­de­li ir per­ne­lyg nu­to­lę nuo pre­zi­den­tū­ros bei Vy­riau­sy­bės rū­mų. Dar kar­tą di­džiu­lės in­ves­ti­ci­jos me­ta­mos į cen­trą, į sos­ti­nę – gal­būt pro­vin­ci­jos sąs­kai­ta. Ta­čiau šiuo­lai­ki­nės Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jos di­dy­bė – tai ne aki­nan­ti di­dy­bė ir įspū­din­gos hie­rar­chi­nės struk­tū­ros, o iš­mo­nin­gas ho­ri­zon­ta­lus ga­lių bei iš­tek­lių pa­skirs­ty­mas ir ga­lių su­tei­ki­mas pa­pras­tiems žmo­nėms.

Čia no­rė­tų­si nu­brėž­ti par­ale­lę su ki­tu pra­ėju­sios sa­vai­tės įvy­kiu – pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­teik­ta nu­veik­tų dar­bų at­as­kai­ta. Ma­tė­me iš­ki­lią po­li­ti­kę, ku­ri pui­kiau­siai ir be abe­jo­nės še­šė­lio ži­no, ko­kių še­šių pri­ori­te­tų rei­kia Lie­tu­vos žmo­nėms, ir juos įgy­ven­di­na. Vis dėl­to ap­nin­ka abe­jo­nės, ar čia ne­pai­nio­ja­mi tiks­lai ir prie­mo­nės. Juk ana­li­zuo­jant, pa­vyz­džiui, teis­mų sis­te­mos pert­var­ką, nu­si­žen­gu­sių tei­sė­jų pa­ša­li­ni­mas ar­ba tei­sė­jų kor­pu­so at­nau­ji­ni­mas, apie ku­rį pra­ne­šė pre­zi­den­tė, tė­ra prie­mo­nė, ku­ri ga­li bū­ti ne­veiks­min­ga, jei­gu teis­mų veik­la ne­tam­pa efek­ty­ves­nė, skaid­res­nė, jei ga­lų ga­le ne­di­dė­ja žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais. Toks ir tu­rė­tų bū­ti sie­kia­mas teis­mų re­for­mos re­zul­ta­tas. Tad ar ne­bū­tų pra­smin­giau at­as­kai­to­se ir kal­bo­se mi­nė­ti bei ver­tin­ti to­kį ga­lu­ti­nį iš­si­kel­tą tiks­lą, ku­ris tie­sio­giai at­lie­pia žmo­nių lū­kes­čius? Ap­ver­tus hie­rar­chi­nę gelž­be­to­ni­nę kons­truk­ci­ją, vi­si pri­ori­te­tai pa­si­ro­dy­tų ki­to­je švie­so­je. Ta­da rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, kaip pa­si­kei­tė Lie­tu­vos pi­lie­čių gy­ve­ni­mas ir pra­sip­lė­tė jų ga­li­my­bės įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­ny­mus, apie tai, ar vals­ty­bės tar­ny­ba pi­lie­čiams pa­slau­gas tei­kia veiks­min­giau, apie tai, kaip per at­as­kai­ti­nį lai­ko­tar­pį pa­ge­rė­jo vers­lo są­ly­gos. Juk šie da­ly­kai, o ne dirb­ti­nai iš­skir­ti pri­ori­te­tai yra vals­ty­bės gy­va­vi­mo es­mė.

Va­ka­rų vals­ty­bė­se ir teo­re­ti­kai, ir pra­kti­kai se­niai su­ta­ria, kad ko­rum­puo­tų par­ei­gū­nų gau­dy­mas ir so­di­ni­mas už gro­tų yra tik vie­nas iš dau­ge­lio ko­vos su ko­rup­ci­ja bū­dų. Pui­ku, jog, kaip pra­ne­šė pre­zi­den­tė, šiais me­tais teis­mus pa­sie­kė 20 by­lų dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo, ta­čiau rei­kė­tų ži­no­ti, kad tai tu­ri tik ne­di­de­lę įta­ką tai ko­rup­ci­jos ap­lin­kai, su ku­ria dau­ge­lis pi­lie­čių vis dar su­si­du­ria kai ku­rio­se val­diš­ko­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Čia vėl, jei pa­dė­tį ver­tin­tu­me at­sis­pir­da­mi nuo pa­pras­to pi­lie­čio, tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie sis­te­mi­nę re­for­mą to­bu­li­nant de­mo­kra­ti­ją, sa­vi­val­dy­bių veik­los pert­var­ky­mą, spren­di­mų pri­ėmi­mo sis­te­mos to­bu­li­ni­mą.

Tre­čias reikš­min­gas pra­ėju­sios sa­vai­tės įvy­kis bu­vo nuo­spren­dis Dar­bo par­ti­jos ap­gau­lin­gos bu­hal­te­ri­jos aps­kai­tos ir su­kčia­vi­mo by­lo­je. Vis dėl­to tir­da­mi šią by­lą pro­ku­ro­rai ne­no­rė­jo ar ne­su­ge­bė­jo at­skleis­ti to, ką bū­tų ga­li­ma va­din­ti po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos me­cha­niz­mu, ir ap­si­ri­bo­jo for­ma­liu bu­hal­te­ri­nio klas­to­ji­mo įver­ti­ni­mu. Jei bū­tų už­čiuop­ta, kaip par­ti­jos ka­so­je at­si­ra­do ne­šva­rių pi­ni­gų (25 mln. li­tų!), by­la at­ro­dy­tų vi­sai ki­taip. Juk ži­niask­lai­da at­sklei­dė ypa­tin­gus su­ta­pi­mus, ku­rie su­tei­kia rim­tą pa­grin­dą įtar­ti, kad pi­ni­gus vers­lo bend­ro­vės mo­kė­jo už lai­mė­tus kon­kur­sus ne­skaid­riai skirs­tant Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gus. Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius, ku­ris ne­ti­ki “Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal” Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tu ko­rup­ci­jos ly­giu, ga­lė­tų at­si­vers­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių by­lą. Tai ge­ras še­šė­li­nės veik­los, ku­ri Lie­tu­vo­je, de­ja, vis dar ge­ro­kai pa­pli­tu­si, pa­vyz­dys. Juk į tai bu­vo įtrauk­ta ke­lios de­šim­tys žmo­nių – par­ti­jos na­riai, jos apa­ra­to dar­buo­to­jai, pa­slau­gų tei­kė­jai, mu­zi­kan­tai. Dau­ge­lis jų net ne­mirk­te­lė­da­mi da­vė ar­ba ėmė vo­ke­lius, klas­to­jo do­ku­men­tus, ven­gė mo­kes­čių, o pa­skui gal­būt me­la­vo per teis­mo po­sė­džius. Įta­ria­ma, kad gy­dy­to­ja Vik­to­rui Us­pas­ki­chui ne­tei­sė­tai iš­da­vė ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą. Ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad to­kia yra dau­ge­lio žmo­nių gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bė.

Įver­ti­nus to­kią pa­dė­tį tam­pa aki­vaiz­du, kad po­li­ti­kams ne­už­tek­tų ver­tin­ti si­tua­ci­jos tik pa­pras­to žmo­gaus aki­mis. Sis­te­mi­nės re­for­mos rei­ka­lau­ja ryš­kios ly­de­rys­tės, o kar­tais ten­ka pri­im­ti ir ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus. Rei­kė­tų svars­ty­ti ir tai, ko­kios prie­mo­nės da­ry­tų tei­gia­mą po­vei­kį bend­rai ša­lies po­li­ti­nei kul­tū­rai, ku­ri le­mia ir ko­rup­ci­jos kul­tū­rą.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Paminklas tarybiniams kariame Tiergartene, Berlyne Berlyno sienos likučiai OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Jeruzalė. Via dolorosa OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas