spalio 10, 2013

Spausdinti Spausdinti

Dar kartą apie mirties bausmę

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis :

Ke­li žiau­rūs nu­si­kal­ti­mai Lie­tu­vo­je at­gai­vi­no dis­ku­si­ją apie mir­ties baus­mės su­grą­ži­ni­mą. Lie­jo­si emo­ci­jos, bu­vo iš­sa­ky­ta ne­ma­žai ar­gu­men­tų, ta­čiau vis dėl­to kai ku­rie svar­būs da­ly­kai li­ko nu­ty­lė­ti.

Tie­sa, kad žings­nis vėl įtei­si­nant mir­ties baus­mę, švel­niai ta­riant, ne­su­lauk­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pri­ta­ri­mo. Vis dėl­to ne­sma­gu klau­sy­ti par­eiš­ki­mų, kad mir­ties baus­mės ne­sug­rą­žin­si­me, nes to ne­leis­tų ES. Leng­viau­sia vis­ką, kas tin­ka ir ne­tin­ka, vers­ti ES ir dieg­ti pi­lie­čiams sa­vo­tiš­ką ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo jaus­mą. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ES čia nie­kuo dė­ta, nes mir­ties baus­mės vi­sų pir­ma ne­rei­kia mums pa­tiems.

Mir­ties baus­mės idė­ja yra na­tū­ra­li ir su­pran­ta­ma, įkū­ni­jan­ti dar Se­no­jo Tes­ta­men­to pri­nci­pą „a­kis už akį, dan­tis už dan­tį“. Su­pran­ta­ma ir emo­ci­nė žmo­nių reak­ci­ja. Ta­čiau šiuo at­ve­ju rei­kė­tų stab­te­lė­ti ir šal­tu pro­tu ap­mąs­ty­ti ar­gu­men­tus „už“ ir „prieš“.

Yra prob­le­mų, dėl ku­rių su­ta­ri­mo ne­pa­vyks pa­siek­ti. To­kie yra, pa­vyz­džiui, abor­tų ar vie­nos ly­ties žmo­nių san­tuo­kos klau­si­mai. Dėl jų, ga­li­ma sa­ky­ti, net ne­vyks­ta ti­kra dis­ku­si­ja, nes ne­su­tin­kan­čios ša­lys iš­sa­ko ar­gu­men­tus, par­em­tus skir­tin­go­mis ver­ty­bių sis­te­mo­mis, to­dėl lie­ka sa­vo­tiš­kai tei­sios. Mir­ties prob­le­ma man ne­pa­na­ši į to­kį ne­išsp­ren­džia­mą klau­si­mą, nes iš es­mės ne­ran­du ar­gu­men­tų, ku­rie par­em­tų mir­ties baus­mės bū­ti­nu­mą. Ar­gu­men­tas, kad mir­ties baus­mė at­gra­so nuo su­nkių nu­si­kal­ti­mų, yra pa­neig­tas. At­gra­sy­mo ne­pat­vir­ti­na sta­tis­ti­ka, o pa­pras­ta lo­gi­ka su­fle­ruo­ja, kad nu­si­kal­tė­liui at­si­ran­da dar vie­nas mo­ty­vas at­si­kra­ty­ti liu­di­nin­kų.

Kerš­tas? Kerš­tas yra pri­mi­ty­vus, ydin­gas jaus­mas, to­dėl nie­kas ne­pa­tir­tų nau­dos, jei jis ve­šė­tų re­mia­mas vals­ty­bės au­to­ri­te­tu. Kerš­tą kaip baus­mės mo­ty­vą at­me­tė dar XVIII am­žiaus mąs­ty­to­jai. Mū­sų ša­ly­je vy­rau­ja ir taip per­ne­lyg di­de­lis jė­gos kul­tas, o kerš­to kul­tū­ra, juo­lab pro­pa­guo­ja­ma vals­ty­bės, ža­din­tų lau­ki­nes jė­gas.

Mir­ties baus­mė na­tū­ra­liai tai­ko­ma dik­ta­tū­ro­se, kur vis­kas at­lie­ka­ma grei­tai ir be­veik au­to­ma­tiš­kai, o de­mo­kra­ti­jo­je tai su­dė­tin­gas ir bran­gus „ma­lo­nu­mas“. Ge­riau­sias pa­vyz­dys, ži­no­ma, JAV. Sie­kiant iš­veng­ti klai­dos by­los ke­liau­ja per dau­gia­pa­ko­pę ir su­dė­tin­gą teis­mų sis­te­mą, dau­gy­bę kar­tų tei­kia­mos įvai­rios ape­lia­ci­jos. Mir­ties baus­mės pers­pek­ty­va su­ke­lia di­džiu­lį ži­niask­lai­dos ir vi­suo­me­nės su­si­do­mė­ji­mą. Ka­dan­gi nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bės be­veik vi­sa­da bū­na bent kiek dvip­ras­miš­kos, at­si­ran­da pla­ti dir­va įvai­riau­sioms in­terp­re­ta­ci­joms. Lai­kas nuo nu­si­kal­ti­mo iki baus­mės įvyk­dy­mo skai­čiuo­ja­mas de­šimt­me­čiais, o tuo lai­ku ne­re­tai ver­da ais­tros. Už­ten­ka pa­mi­nė­ti vien gar­sų JAV Troy’aus Da­vi­so, ku­riam mir­ties baus­mė įvyk­dy­ta 2011 me­tais, at­ve­jį, ku­rio gy­ni­mo kam­pa­ni­jo­je da­ly­va­vo po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI, bu­vęs pre­zi­den­tas Jim­my Car­te­ris ir daug ki­tų įžy­my­bių. Kam bū­tų nau­din­ga, kad Lie­tu­va dras­ky­tų­si ir skal­dy­tų­si dėl dir­gi­nan­čių, jaud­ri­nan­čių, ta­čiau vi­suo­me­nės pa­žan­gos po­žiū­riu bep­ras­mių prob­le­mų? Be to, nė­ra tiks­lus ar­gu­men­tas, kad mir­ties baus­mė tau­po biu­dže­to lė­šas, ku­rios ski­ria­mos pa­vo­jin­giems nu­si­kal­tė­liams iš­lai­ky­ti. To­kia už­si­tę­su­si var­gi­nan­ti by­la ir vals­ty­bei, ir vi­sai vi­suo­me­nei at­siei­na bran­giau nei ka­li­nio iš­lai­ky­mas, ypač jei skai­čiuo­tu­me ir ne­tie­sio­gi­nius nuo­sto­lius.

Nuo mir­ties baus­mės vyk­dy­mo ne­at­sie­ja­ma ne­ma­žai ki­tų keb­lių mo­ra­li­nių prob­le­mų. Be­pi­gu įsi­vaiz­duo­ti nu­si­kal­tė­lį to­kį, kaip Šer­lo­ko Holm­so prieš­as pro­fe­so­rius Mo­riar­ti, ra­fi­nuo­tą blo­gio įsi­kū­ni­ji­mą, su ku­riuo taip ma­lo­nu su­ves­ti sąs­kai­tas. Rea­ly­bė pa­pras­tai bū­na kur kas pro­ziš­kes­nė. Dau­ge­lis žiau­rius nu­si­kal­ti­mus pa­da­riu­sių nu­si­kal­tė­lių yra pa­tys pa­ty­rę smur­tą, au­gę su­nkio­mis so­cia­li­nė­mis są­ly­go­mis, tu­ri rim­tų psi­cho­lo­gi­nių prob­le­mų ar yra že­mes­nio in­te­lek­to. Ži­no­ma, yra ir vi­sai ki­to­kių at­ve­jų, ta­čiau rim­tai svars­tant mir­ties baus­mės klau­si­mą rei­kia kal­bė­ti ne apie at­ski­rus at­ve­jus, o apie sis­te­mą. O čia su­si­du­ria­me su rim­ta ri­bos iš­ve­di­mo prob­le­ma. Pa­vyz­džiui, 2002 me­tais JAV Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pa­skel­bė, kad mir­ties baus­mės vyk­dy­mas že­mes­nio ne­gu nor­ma in­te­lek­to as­me­nims prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. To­kia nuo­sta­ta, ro­dos, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ta­čiau ke­lia dau­gy­bę prob­le­mų. Koks yra že­miau­sias in­te­lek­to ly­gis, ku­rį dar ga­li­me lai­ky­ti nor­ma­liu? Kaip in­te­lek­to ly­gis tu­ri bū­ti aps­kai­čiuo­tas? Kaip jis tu­ri bū­ti įver­tin­tas (tu­rint ome­ny­je, pa­vyz­džiui, pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bė­tą reiš­ki­nį, jog in­te­lek­to koe­fi­cien­tas su­lig kiek­vie­na kar­ta yra lin­kęs di­dė­ti)? Ati­tin­ka­mos dis­ku­si­jos tarp moks­li­nin­kų vyks­ta nuo­lat, ta­čiau jos įgy­ja vi­sai ki­to­kią reikš­mę, kai at­sa­ky­mas ga­li lem­ti žmo­gaus gy­vy­bę ar mir­tį. Be to, pa­si­ro­do, vals­ty­bė iki 2002 me­tų ne vie­nam as­me­niui įvyk­dė mir­ties baus­mę pa­žeis­da­ma Kons­ti­tu­ci­ją. Ir ši pa­da­ry­ta ža­la bei ne­tei­sy­bė jau nie­kaip ne­ga­li bū­ti ati­tai­sy­ta.

Be­je, pri­si­min­ki­me, kad An­ta­nui Var­ne­liui, ku­riam Lie­tu­vo­je mir­ties baus­mė įvyk­dy­ta 1994 me­tais, bu­vo nu­sta­ty­ta įgim­ta silp­nap­ro­tys­tė, pro­ti­nis at­si­li­ki­mas, psi­cho­pa­ti­niai as­me­ny­bės bruo­žai, nors jis bu­vo pri­pa­žin­tas pa­kal­ti­na­mu. Pa­na­šus ri­bos klau­si­mas ak­tua­lus ir iš­ve­dant pa­kal­ti­na­mu­mo, am­žiaus ri­bą.

Svar­bu ir tai, kad vi­suo­met iš­lie­ka lem­tin­gos klai­dos ti­ki­my­bė. Keis­ta, jog tie gy­ven­to­jai, ku­rie ne­ti­ki, kad teis­mai ga­li tei­sin­gai iš­spręs­ti pa­vog­tos viš­tos by­lą, daž­nai yra mir­ties baus­mės ša­li­nin­kai, tai­gi pri­pa­žįs­ta to­kiems, ro­dos, ne­pa­ti­ki­miems teis­mams tei­sę spręs­ti, gy­ven­ti žmo­gui ar mir­ti. Klai­dų ne­iš­ven­gia nė vie­na tei­si­nė sis­te­ma. Žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tai JAV nu­ro­do dau­giau kaip 10 at­ve­jų, kai įvyk­dy­tas nuo­spren­dis ke­lia pa­grįs­tų abe­jo­nių.

Ga­lų ga­le mir­ties baus­mės ša­li­nin­kai ga­lė­tų pa­mąs­ty­ti ir apie tai, kaip mir­ties baus­mė įvyk­do­ma. Ar no­rė­tų jie pa­tys dirb­ti to­kį dar­bą, ar lin­kė­tų jo sa­vo sū­nui, du­krai, ar­ti­mam gi­mi­nai­čiui? O juk eg­zis­tuo­jant mir­ties baus­mei kaž­kie­no vy­ras, tė­vas, bro­lis tu­rė­tų tuo už­siim­ti.

Mir­ties baus­mės prob­le­mos ne­ver­ta pa­inio­ti su sie­kiu už­kirs­ti ke­lią nu­si­kal­ti­mams, nors vyks­tant dis­ku­si­joms šie klau­si­mai ne­re­tai su­pi­na­mi. Juk ga­li­ma skir­ti lais­vės at­ėmi­mo baus­mę iki gy­vos gal­vos be pa­lei­di­mo ga­li­my­bės, griež­tin­ti baus­mes, ta­čiau tai vi­sai ki­to lyg­mens prob­le­ma nei mir­ties baus­mės klau­si­mas.

Yra ne­ma­žai ar­gu­men­tų prieš mir­ties baus­mę, jie par­em­ti žmo­gaus tei­sė­mis ar re­li­gi­jos ver­ty­bė­mis, ta­čiau jų net ne­var­di­ju. Juk vi­sų pir­ma ne­la­bai yra ar­gu­men­tų, pa­grin­džian­čių mir­ties baus­mės bū­ti­nu­mą.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Antverpenas - Rubenso ir deimantų miestas Belgijoje OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Jeruzalė. Šv. Kapo bazilika OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas