Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Geopolitiniai regionai išlieka nekintantys per amžius, tačiau, kita vertus, juos sunaikinti lengviau nei atsidusti ar pamoti ranka, nes jie viso labo – tik proto konstrukcijos.

1983 m. čekas Milanas Kundera parašė savo garsųjį esė „Vidurio Europos tragedija“. Jis kalbėjo apie tai, kad Vidurio Europa turėtų būti tie patys Vakarai, tačiau sovietai šią Europos dalį neteisėtai pavogė, išplėšė iš Vakarų kūno. Susiformavo savitas regionas, kur žmonės nuožmiai indoktrinuojami, tačiau turintis ir savų privalumų – pavyzdžiui, mažiau pasidavęs amerikonizavimui.

Geležinė uždanga griuvo, išnyko ir Vidurio Europa. Dešimt buvusio komunistinio bloko valstybių – ES narės. Ar kam nors dar rūpi kurstyti Vidurio Europos savitumo ugnelę?

Vidurio Europa mirė, o Milanas Kundera – gyvas. Jis parašė romaną „Nemirtingumas“, paskutinį, kurį sukūrė gimtąja čekų kalba, vėliau įsiliedamas į galingą prancūzų literatūros srovę.

Romanas postmodernistinis, schematiškas, saldžiai pretenzingas, pilnas ne tik gilių įžvalgų, bet ir pačių kvailiausių, niekuo nepagrįstų samprotavimų. Herojai (t. y., schemos) kažką veikia – džiūgauja ar kenčia – tačiau aš, skaitytojas, lieku abejingas.

Mirė Kunderos Vidurio Europa, mirė ir postomodernizmas. Milanai, turi tapti kažkokio naujo reiškinio pranašu!