spalio 16, 2014

Spausdinti Spausdinti

Vaikų problema Norvegijoje ir Lietuvoje

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Pa­ta­ruo­ju me­tu vie­na po­pu­lia­riau­sių te­mų Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je ta­po vai­kų at­ėmi­mo iš tė­vų prob­le­ma Šiau­rės ša­ly­se, ypač Nor­ve­gi­jo­je, taip pat Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. At­skleis­ti fak­tai apie ten ga­lio­jan­čią tvar­ką lie­tu­viams yra ne­įp­ras­ti, ne­ti­kė­ti, o ne­re­tai – šo­ki­ruo­jan­tys.

Vis dėl­to ši te­ma skam­ba taip gar­siai, kad jau ga­li­ma klaus­ti, ar toks di­džiu­lis su­si­do­mė­ji­mas ne­iš­krei­pia pro­por­ci­jų, dirb­ti­nai ne­su­kei­čia ak­cen­tų.

Nor­ve­gi­jo­je vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bų spren­di­mu iš šei­mų pa­im­ta apie 10 tūkst. vai­kų. Pa­na­ši pa­dė­tis ir ki­to­se Šiau­rės vals­ty­bė­se. Be­je, lie­tu­viš­ko­je ži­niask­lai­do­je be­veik vi­sur ra­šo­ma, kad toks skai­čius vai­kų šio­se vals­ty­bė­se iš šei­mų pa­ima­ma per metus. Taip trak­tuo­jant duo­me­nis, jie ski­ria­si ke­lio­li­ka kar­tų, ta­čiau kam rū­pi to­kia „smulk­me­na“? Lie­tu­vo­je ne sa­vo­se šei­mo­se taip pat gy­ve­na apie 10 tūkst. vai­kų, nors vai­kų Lie­tu­vo­je gims­ta maž­daug per­pus ma­žiau nei Nor­ve­gi­jo­je. Apie 4 tūkst. Lie­tu­vos vai­kų au­ga ne šei­mo­se, o glo­bos na­muo­se. To­kia ne­ga­ty­vi pra­kti­ka mi­nė­to­se ša­ly­se nė­ra pa­pli­tu­si. Gal kas ir kei­sis at­ei­ty­je Sei­mui pri­ėmus pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­siū­ly­tas Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sas.

Šiau­rės ša­lys yra de­mo­kra­ti­nės vals­ty­bės, vie­nos pa­žan­giau­sių pa­sau­ly­je ver­ti­nant so­cia­li­nę, eko­no­mi­nę, kul­tū­ri­nę pa­žan­gą. Tai ne­reiš­kia, kad šio­se vals­ty­bė­se vis­kas idea­lu, o mes te­ga­li­me jas ver­tin­ti žvelg­da­mi iš jau­nes­nio­jo bro­lio po­zi­ci­jų. Ta­čiau prieš tai už­merk­ti akis taip pat bū­tų ne­rim­ta.

Ži­no­ma, pa­imant vai­kus iš šei­mų pa­si­tai­ko pa­žei­di­mų. Kar­tais pa­žei­džia­mi pa­čios Nor­ve­gi­jos įsta­ty­mai, ir tai liu­di­ja ati­tin­ka­mi Nor­ve­gi­jos teis­mų spren­di­mai. Vis dėl­to Nor­ve­gi­ja – se­nas de­mo­kra­ti­jos tra­di­ci­jas tu­rin­ti vals­ty­bė. Jos pi­lie­čiams to­kia pra­kti­ka tin­ka, tad ne­la­bai aiš­ku, ko­kiu pa­grin­du ga­lė­tu­me tuo taip ar­šiai pik­tin­tis. Jei lie­tu­viams tai ne­priim­ti­na, rei­kė­tų į Nor­ve­gi­ją su vai­kais ne­vyk­ti, o ten esan­tie­siems – sku­biai grįž­ti. Ta­čiau lie­tu­viai ir to­liau vyks­ta į Nor­ve­gi­ją, o grįž­ta iš jos ne tiek jau daug. Tad šis ki­lęs triukš­mas su gar­sio­mis ape­lia­ci­jo­mis į Lie­tu­vos tar­ny­bas do­mė­tis įvy­kiais Nor­ve­gi­jo­je ir im­tis ati­tin­ka­mų veiks­mų pa­na­šūs į va­jų, ku­rio tiks­las – pri­vers­ti nor­ve­gus pa­keis­ti sa­vo­je ša­ly­je ga­lio­jan­čią tvar­ką, pri­tai­ky­ti ją at­vyks­tan­čioms ir Nor­ve­gi­jo­je įsi­ku­rian­čioms lie­tu­vių šei­moms. Be­je, pa­na­šiai pik­ti­na­si ir ki­tų ša­lių im­ig­ran­tai. Su­pran­ta­ma, kad to­kios pre­ten­zi­jos ne­ga­li tu­rė­ti jo­kio pa­grin­do, vie­nin­te­lė iš­ei­tis – gerb­ti įsta­ty­mus ša­lies, ku­rio­je gy­ve­ni at­vy­kęs į ją lais­va va­lia.

Gar­sios kal­bos apie vai­kų pa­dė­tį Nor­ve­gi­jo­je ati­trau­kia dė­me­sį nuo to, ką tu­ri­me Lie­tu­vo­je. Švel­niai ta­riant, Lie­tu­vos pa­tir­tis rū­pi­nan­tis vai­kais nė­ra to­kia, ku­ria ga­lė­tu­me di­džiuo­tis, kad ga­lė­tu­me kvies­ti tuos pa­čius nor­ve­gus jos pe­rim­ti. Šiais me­tais pa­si­ro­džiu­sia­me „Lie­tu­vos ry­to“ straips­ny­je taip ap­ra­šo­ma vie­nos mer­gai­tės pa­dė­tis: „Sku­du­rų ir pur­vi­nų ry­šu­lių pri­krau­tą vai­kiš­ką ve­ži­mė­lį pa­plen­te žie­mą va­sa­rą miš­ko ar­ba Ute­nos link tem­pia keis­tai ap­si­ren­gu­si mo­ti­na. Mer­gai­tė klam­po­ja pa­skui – ar ly­ja, ar snin­ga. Nuo abie­jų sklin­da ne­praus­to kū­no smar­vė. Vai­kas au­ga kaip lau­ki­nis, o so­cia­li­niai dar­buo­to­jai be­jė­giai.“ Tai­gi vi­sos Lie­tu­vos aki­vaiz­do­je, rea­liai įver­ti­nus, vyk­do­mas vai­ko fi­zi­nis ir dva­si­nis luo­ši­ni­mas, ta­čiau tai ne­su­lau­kia be­veik jo­kio at­gar­sio. Ir to­kių at­ve­jų Lie­tu­vo­je – ne vie­nas. Apie 20 tūkst. Lie­tu­vos vai­kų au­ga va­di­na­mo­sio­se so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­se. Net 55 proc. vai­kų sa­vo­se šei­mo­se yra pa­ty­rę fi­zi­nę baus­mę, o 5 proc. jų to­kio­mis baus­mė­mis bau­džia­mi nuo­lat. Dau­giau nei pu­sė vai­kų mo­kyk­lo­se pa­ti­ria pa­ty­čias. Jung­ti­nių Tau­tų vai­kų fon­do UNI­CEF ty­ri­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos vai­kai yra vei­kia­mi dau­giau­sia ri­zi­kos fak­to­rių tarp tir­tų 29 iš­si­vys­čiu­sių vals­ty­bių.

Užuot pik­ti­nu­sis sve­ti­mos ša­lies pra­kti­ka, ku­rios nie­kaip ne­pa­veik­si, de­rė­tų nu­kreip­ti žvilgs­nį į sa­vą kie­mą, ku­ria­me, aki­vaiz­du, ne vis­kas yra ge­rai. Ne­lai­min­gų vai­kų kar­ta nie­ko ge­ro ne­ža­da ša­lies at­ei­čiai. Nie­kam ne­rei­kia įro­di­nė­ti, kad ne­pri­žiū­rė­tų, ap­leis­tų, skriau­džia­mų vai­kų pers­pek­ty­va jiems užau­gus yra niū­ri. Jų gy­ve­ni­mas ne­bus nu­si­se­kęs, jau ne­kal­bant apie di­džiu­lę naš­tą, ku­ri už­guls vi­są vi­suo­me­nę dėl di­de­lio skai­čiaus žmo­nių, lin­ku­sių nu­si­kals­ti, tu­rin­čių svei­ka­tos prob­le­mų ir gy­ve­nan­čių iš pa­šal­pų.

Į prob­le­mas net ne­mė­gi­na­ma pa­žvelg­ti sis­te­miš­kai, o vie­šos dis­ku­si­jos šiais klau­si­mais sek­lu­mas tie­siog ste­bi­na. Pa­sta­ruo­ju me­tu gru­pė spe­cia­lis­tų ir vi­suo­me­ni­nin­kų iš­kė­lė ini­cia­ty­vą pa­da­ry­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, kad mo­ky­ma­sis bū­tų pri­va­lo­mas jau­nuo­liams iki 18 me­tų. De­ja, net šia pro­ga ne­ki­lo klau­si­mo, kaip įgy­ven­di­na­ma šiuo me­tu ga­lio­jan­ti Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­ta, įpa­rei­go­jan­ti jau­nuo­lius mo­ky­tis iki 16 me­tų. Spė­lio­ja­ma, kad ne­lan­kan­čių­jų mo­kyk­los ga­lė­tų bū­ti apie ke­li tūks­tan­čiai. Ta­čiau prob­le­ma yra ta, kad nė­ra veiks­min­gos to­kių vai­kų aps­kai­tos – ir pa­ieš­kos – sis­te­mos. Jei vai­kas ke­lis mė­ne­sius ne­atei­na į mo­kyk­lą, gal­būt kas nors ir pa­si­do­mės, ko­dėl taip nu­ti­ko, bet jo­kių prie­mo­nių grą­žin­ti vai­ką į kla­sę tar­ny­bos ne­tu­ri. Vai­kui ne­lan­kant mo­kyk­los šiurkš­čiau­siai pa­žei­džia­ma Kons­ti­tu­ci­ja, vai­ko tei­sės, už­ker­ta­mas ke­lias žmo­gui at­ei­ty­je gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. De­ja, tai be­veik nie­kam ne­rū­pi. Rea­lų dar­bą no­ri­ma pa­keis­ti for­ma­liu žong­li­ra­vi­mu Kons­ti­tu­ci­ja, įsta­ty­mais.

Lie­tu­vo­je kas­met nu­si­žu­do 20 vai­kų, o Nor­ve­gi­jo­je – nė vie­no. Užuot pa­žvel­gę rea­ly­bei į akis ir ėmę tai­sy­ti pa­dė­tį, gar­būs po­li­ti­kai ir vi­suo­me­ni­nin­kai me­tų me­tus bergž­džiai dis­ku­tuo­ja dėl šei­mos apib­rė­ži­mo. Ne­ga­na to, pu­čia­mas ti­krų ar ta­ria­mų ša­lu­ti­nių prob­le­mų bur­bu­las, da­ro­mas bau­bas iš ly­ti­nio auk­lė­ji­mo, gąs­di­na­ma gė­jais ir ki­tais pu­ti­niš­kais bau­bais. Ži­no­ma, kur kas leng­viau mal­ti lie­žu­viu ir au­gin­ti pi­gų po­pu­lia­ru­mą, ne­gu spręs­ti ti­kras opias prob­le­mas.

Nor­ve­gi­ja prob­le­mas, su­si­ju­sias su vai­kų prie­žiū­ra, iš­spren­dė itin ra­di­ka­liai. Vis­ką lė­mė pra­gma­tiz­mas, orien­ta­ci­ja į pers­pek­ty­vą ir vi­suo­me­nės ge­ro­vę, o to pa­grin­das – tra­di­ci­ja, pa­gal ku­rią itin pa­si­ti­ki­ma vals­ty­be ir jos ins­ti­tu­ci­jo­mis. Nor­ve­gi­ja yra kles­tin­ti ge­ro­vės vals­ty­bė, ku­rio­je itin ryš­kus ega­li­ta­riz­mas. Vi­suo­me­nė šio­je ša­ly­je ste­bė­ti­nai vie­na­ly­tė, be­veik nė­ra at­skir­ties. Dėl to ji ir pa­trauk­li dau­ge­liui emig­ruo­jan­čių lie­tu­vių. Be jo­kios abe­jo­nės, šiam vals­ty­bės mo­de­liui yra tin­ka­ma ir mi­nė­ta vai­kų pa­ėmi­mo pra­kti­ka, ku­rią tie pa­tys emig­ruo­jan­tys lie­tu­viai no­rė­tų pa­nai­kin­ti.

Lie­tu­vių aki­mis vai­kų pa­ėmi­mo iš šei­mų pra­kti­ka at­ro­do keis­ta, ne­tgi žiau­ri. Ki­ta ver­tus, nė­ra abe­jo­nių, kad nor­ve­gus šo­ki­ruo­tų vai­kų pa­dė­tis Lie­tu­vo­je.

«
»

4 atsiliepimai

1. artūras

KODEL NERA SAKOMA ATVIRAI-TAUTA(norvegu)išsigimsta,vis dideja homoseksualu ir lesbiječiu skaičius-taigi tauta nyksta.va taip ir palaiko gyventoju sk.

vasario 8, 2015, 23:09
2. TIESA

MELAS!!!!…kad vaikai nesizudo. Norvegijoje viskas slepiama,kaip SSSR laikais. Todel ir atrodo is isores,kad ideali salis,nes nieko neigiamo nevyksta. Deja,bet cia tokia politika,kad meslo nenesti i viesuma.

gegužės 1, 2015, 6:42
3. ...

Pries rasant, galejo bent patikrinti faktus. Zudosi vaikai ir Norvegijoje, tik gal ne tiek daug kaip Lietuvoje :( Zudosi del patirtu patyciu, tevu prievartavimu. Kiek pradeda naudoti narkotines medziagas,svaigintis alkoholiu.Kiek jaunu zmoniu randuotom rankom… ir sielom. Nera Norvegijoje rojaus, nera…

gegužės 1, 2015, 10:02
4. Aurelija

Eurostato duomenimis 2013 metais (vėlesnių neradau) 15-19 metų vaikų savižudybių 100 tūkstančio vaikų tenka 7,6

rugpjūčio 19, 2016, 12:32
(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Montpellier-Monpeljė. Antigonės kvartalas. Architektas Ricardo Bofill, pradėtas 1977 m. OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas