rugpjūčio 29, 2013

Spausdinti Spausdinti

Ar referendumai – demokratijos panacėja

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Lie­tu­vo­je nuo­lat ky­la re­fe­ren­du­mų ini­cia­ty­vų. Dau­ge­liui jų lem­ta nu­mir­ti, ta­čiau ir pa­gal su­reng­tų re­fe­ren­du­mų kie­kį Lie­tu­va – jau se­niai Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) čem­pio­nė. Ar tai reiš­kia, kad Lie­tu­vo­je dau­giau de­mo­kra­ti­jos nei dau­ge­ly­je Va­ka­rų vals­ty­bių? Ka­žin.

Ne­se­niai at­mes­ta Kau­no po­li­ti­ko Gin­tau­to La­ba­naus­ko va­do­vau­ja­mos ini­cia­ty­vi­nės gru­pės ini­cia­ty­va ri­bo­ti “bet ko­kią in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su ho­mo­sek­sua­lu­mo pro­pa­ga­vi­mu”. Lie­tu­vos že­mės gy­nė­jai re­fe­ren­du­mu siū­lo keis­ti pen­kis Kons­ti­tu­ci­jos straips­nius. Par­ti­ja “Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas” ke­ti­na ini­ci­juo­ti re­fe­ren­du­mą dėl eu­ro įve­di­mo. Ir tai tik ke­lių pa­sta­rų­jų sa­vai­čių nau­jie­nos.

Ini­ci­juo­da­mos re­fe­ren­du­mus kai ku­rios po­li­ti­nės jė­gos ar at­ski­ri vei­kė­jai daž­niau­siai sie­kia at­kreip­ti į sa­ve dė­me­sį, žūt­būt gau­ti va­di­na­mų­jų po­li­ti­nių taš­kų ar di­vi­den­dų. Ki­tais at­ve­jais re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riai tie­siog no­ri pri­mes­ti sa­vo nuo­mo­nę li­ku­siai vi­suo­me­nės da­liai. Čia de­ra pri­min­ti, kad de­mo­kra­ti­ja nė­ra arit­me­ti­nės dau­gu­mos dik­ta­tas ma­žu­mai. Jos es­mė daug la­biau sie­ja­ma su ma­žu­mų tei­sė­mis ir komp­ro­mi­sų pa­ieš­ko­mis. Taip, ži­nant dau­gu­mos nuo­mo­nę re­fe­ren­du­mu bū­tų ga­li­ma ap­ri­bo­ti ho­mo­sek­sua­lų tei­ses, įves­ti mir­ties baus­mę, ir ne tik Lie­tu­vo­je. Ta­čiau var­gu ar tai bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti de­mo­kra­ti­jos trium­fu.

Dau­ge­ly­je Va­ka­rų vals­ty­bių re­fe­ren­du­mai iš es­mės ne­vyk­do­mi ar­ba vyk­do­mi la­bai re­tai. Tai ne at­si­tik­ti­nu­mas – re­fe­ren­du­mas tie­siog yra la­bai ne­to­bu­las de­mo­kra­ti­jos ins­tru­men­tas. Yra ži­no­ma, kad jei re­fe­ren­du­mui klau­si­mą pa­siū­lys ne­po­pu­lia­ri Vy­riau­sy­bė, jis vi­sa­da pra­lai­mės. So­cio­lo­gai taip pat ži­no, kad at­sa­ky­mas į klau­si­mą di­džia da­li­mi pri­klau­so nuo klau­si­mo for­mu­luo­tės. Pa­ga­liau, dau­ge­lis prob­le­mų yra per­ne­lyg su­dė­tin­gos, kad į jas bū­tų ga­li­ma vie­ną kar­tą ir vi­siems lai­kams at­sa­ky­ti „taip“ ar­ba „ne“.

Pa­vyz­džiui, Že­mės gy­nė­jai siū­lo dėl gam­tos tur­tų eksp­loa­ta­ci­jos kiek­vie­ną kar­tą reng­ti re­fe­ren­du­mą. Ta­čiau eksp­loa­tuo­jant že­mės tur­tus dau­giau­sia ga­li nu­ken­tė­ti vie­tos bend­ruo­me­nės, o dau­gu­ma žmo­nių gaus eko­no­mi­nės nau­dos. Tur­būt ma­ny­da­mi, kad da­ro ge­rą dar­bą, re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riai no­ri kons­ti­tu­ciš­kai įtei­sin­ti vi­suo­me­nės dik­ta­tą vie­tos bend­ruo­me­nėms. Tai pa­vyz­dys, kaip ne­tin­ka­mas re­fe­ren­du­mo me­cha­niz­mas ga­li at­si­suk­ti ne­lauk­ta pu­se.

Gau­sy­bę re­fe­ren­du­mų ini­cia­ty­vų ga­li­ma lai­ky­ti de­mo­kra­ti­jos kri­zės Lie­tu­vo­je ženk­lais. At­ski­ri pi­lie­čiai, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ne­jau­čia, kad į jų nuo­mo­nę val­džia yra lin­ku­si įsik­lau­sy­ti, tad ir ky­la re­fe­ren­du­mų ini­cia­ty­vos ar pro­tes­to ak­ci­jos. Vien bal­sa­vi­mas per rin­ki­mus dar ne­reiš­kia įsit­vir­ti­nu­sios de­mo­kra­ti­jos. Val­džia su vi­suo­me­ne tu­ri nuo­lat kon­sul­tuo­tis. Ta­čiau Lie­tu­vo­je nė­ra nu­sta­ty­to pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir val­džios dia­lo­go me­cha­niz­mo. Keis­ta, kad be­veik nie­kas net ne­kal­ba apie to­kio me­cha­niz­mo po­rei­kį. Jau ne vie­nus me­tus de­mo­kra­ti­jos sto­kos prob­le­mą dau­ge­lis vei­kė­jų, žy­mių ir ne to­kių žy­mių po­li­ti­kų siū­lo spręs­ti tais pa­čiais dviem bū­dais, ku­rių pir­ši­mas spė­jo įgris­ti: rei­kia ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių ir reng­ti dau­giau re­fe­ren­du­mų. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad įgy­ven­din­tos šios prie­mo­nės nie­kaip ne­pa­keis­tų de­mo­kra­ti­jos pa­dė­ties Lie­tu­vo­je.

Nors val­džios struk­tū­ros tai ir ig­no­ruo­ja, pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė Lie­tu­vo­je su­ge­ba at­sisk­leis­ti pui­kio­mis ini­cia­ty­vo­mis. „Mais­to ban­kas“, ak­ci­ja „Da­rom“, ak­ci­ja „Bal­to­sios pirš­ti­nės“, ky­lan­ti sa­va­no­rys­tės ban­ga – tai tik ke­li pa­vyz­džiai, liu­di­jan­tys vi­suo­me­nės gy­vy­bin­gu­mą. Per ne­prik­lau­so­my­bės me­tus daug ver­tin­gos pa­tir­ties su­kau­pė darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos ir pro­fe­si­nės są­jun­gos, ki­tos in­te­re­sų gru­pės, ta­čiau val­džios ins­ti­tu­ci­jos to sten­gia­si ne­pas­te­bė­ti. Per tiek lai­ko ne­pa­si­rū­pin­ta net pa­čiu pa­pras­čiau­siu da­ly­ku – ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos (NVO) įsta­ty­muo­se lie­ka ne­apib­rėž­tos, jų tei­sės, pri­vi­le­gi­jos ir ga­li­my­bės lie­ka ne­ats­kir­tos nuo vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įmo­nių.

Įtam­pa ran­da­si jau vien to­dėl, kad dau­ge­lis NVO sa­vo pa­tir­ti­mi bei kom­pe­ten­ci­ja pra­noks­ta vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas. Reikš­min­ga vals­ty­bės po­li­ti­kos da­lis bū­tų nu­sta­ty­ti, ko­kias šiuo me­tu vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­mas funk­ci­jas Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų per­duo­ti kon­kur­su at­rink­toms NVO. Sis­te­mi­nis po­žiū­ris į tai pa­keis­tų vals­ty­bės vei­dą dau­ge­ly­je sri­čių. Pa­keis­tų, ta­čiau apie tai net ne­dis­ku­tuo­ja­ma. O ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie NVO vaid­me­nį pri­imant spren­di­mus? Šis vaid­muo reikš­min­gas dau­ge­ly­je de­mo­kra­ti­nių vals­ty­bių ir ne­tgi to­kia­me ne vi­sai de­mo­kra­tiš­ka­me da­ri­ny­je kaip ES. Lie­tu­vo­je NVO vaid­muo tie­siog ne­aiš­kus, jo­kios sis­te­mos ne­ras­tu­me – vi­siš­kas chao­sas.

Sa­vo žo­dį ta­rė pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, 2013-ųjų pa­va­sa­rį de­kre­tu pa­tei­ku­si Sei­mui svars­ty­ti Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šis blan­kus do­ku­men­tas, ma­tyt, yra ti­kras val­džios po­žiū­rio į pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę sim­bo­lis. Ja­me itin daug kal­ba­ma apie tai, kaip Vy­riau­sy­bė bei So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja kon­tro­liuos NVO ir for­muos jų po­li­ti­kos pri­ori­te­tus, – tai­gi kė­si­na­ma­si į pa­čią NVO gy­va­vi­mo pra­smę. Apie NVO da­ly­va­vi­mą tei­sė­kū­ro­je vos už­si­me­na­ma, ta­čiau ir į tą užuo­mi­ną iš­kart su­rea­ga­vo Vy­riau­sy­bė ir Sei­mui re­ko­men­da­vo ją iš­mes­ti.

NVO sek­to­rių bū­ti­na stip­rin­ti, nors, ži­no­ma, jis nė­ra vais­tas nuo vi­sų li­gų. NVO nė­ra ap­sau­go­tos nuo vi­suo­me­nė­je ve­šin­čių blo­gy­bių. Kai ku­rios NVO ne­tgi ima pre­ten­duo­ti į tie­sos mo­no­po­li­ją. Ta­čiau ti­krai yra bū­dų su­ak­ty­vin­ti ti­krą­sias bend­ruo­me­nes ir iš­klau­sy­ti vie­šą­jį in­te­re­są gi­nan­čių NVO bal­są, o ne steng­tis at­sit­ver­ti nuo jų ki­nų sie­na, kaip yra da­bar.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    SIDE - Sidė, Antikos miestas ir Turkijos kurortas Madridas. Santiago Bernabeu stadionas. Čia žaidžia OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Londonas.

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas