balandžio 25, 2019

Spausdinti Spausdinti

Kandidatų debatai rinkimų tema

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Balandžio 18-ąją LRT televizijoje vyko kandidatų į Lietuvos prezidentus debatai aktualia gynybos tema. Kandidatai dėstė skirtingus požiūrius, tačiau svarbiausių kandidatų strateginė kryptis buvo gana vieninga, tad po prezidento rinkimų didesnių pokyčių nereikėtų laukti.

Tos dienos aktualija buvo įvykęs Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas. Požiūris į jį yra geras kriterijus nustatyti kandidatų pažiūrų takoskyrą. Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė prezidentų susitikimui bei Estijos iniciatyvai atnaujinti ES ir Rusijos glaudesnį bendradarbiavimą nepritarė ir pabrėžė, kad Rusija nepakeitė savo politikos, o kol taip yra, bendradarbiavimas su ja neturi perspektyvos. Vytenis Andriukaitis, Naglis Puteikis ir Valdemaras Tomaševskis, priešingai, sveikino Estijos prezidentės iniciatyvą.

Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis nevertina Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimo nei pozityviai, nei negatyviai. Jau nebe pirmą kartą šis kandidatas vengia aiškiai pasakyti savo nuomonę tais klausimais, kuriais visuomenė yra pasidalijusi (pavyzdžiui, panašiu būdu išsisuko nuo klausimo apie požiūrį į homoseksualų santuoką). Taip išsisukinėti turbūt nėra sąžininga rinkėjų atžvilgiu, tačiau kandidatui, kuris nusitaikęs į platų rinkėjų ratą, tokia rinkimų taktika galbūt ir pasiteisins. V. Mazuronis taip pat atsisakė vertinti susitikimą ir giliamintiškai pareiškė, kad aštresnis pasakymas keltų grėsmę Baltijos šalių vienybei. A. Juozaitis ir M. Puidokas atsakinėdami į klausimus apie Rusijos vadovybės tikslus ir Estijos iniciatyvą leido sau prabangą kalbėti ne į temą ir tokiu būdu minėtos temos visiškai nepalietė.

Verta pažymėti tai, kad vienas pagrindinių pretendentų į prezidento postą premjeras S. Skvernelis dar kartą patvirtino, kad visiškai remia JAV politiką Izraelio atžvilgiu. Tačiau ši politika kertasi su ES pozicija, dėl to S. Skvernelis jau anksčiau yra sulaukęs negailestingos prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.

Dabar – trumpos pastabos apie tai, kokį įspūdį šiuose debatuose padarė kiekvienas kandidatas.

Andriukaitis, nors atrodė susikaustęs, niūrokas, atsiskleidė kaip kvalifikuotas, plataus akiračio politikas. Galėjo atrodyti netgi solidus, tačiau kelis kartus mėgindamas verksmingai apeliuoti į emocijas gerokai suprastino savo pasirodymą.

Juozaitis dažnai, matyt, sąmoningai, vis neatsakydavo į pateiktus klausimus. Savo pasakymus stengdavosi iliustruoti ryškiais pavyzdžiais, tačiau jie pasirodymui nepridėjo solidumo. Užuot atsakęs į klausimą apie Lietuvos veiksmus didinti JAV ryžtą ginti Lietuvą, ėmė kritikuoti kariuomenės haubicų įsigijimą ir iškart sukėlė pagrįstas kitų kandidatų abejones savo kompetencija. Vis stengėsi pabrėžti, kad „didžiausia nesaugumo grėsmė“ yra galimas dvigubos pilietybės įvedimas, taip pat saugumo klausimus kelis kartus stengėsi susieti su Kaliningrado srityje tarsi statoma atomine elektrine. Pratęsdamas šitą dėstymo liniją įspėjo, kad Rusija per rinkimus Lietuvai galbūt išjungs elektrą, ir dėl šios grėsmės Seimas esą jau dabar turėtų kreiptis į Rusijos vadovybę.

Mazuronis tariasi atstovaująs rinkėjams, pasigendantiems savarankiškesnės Lietuvos vizijos ir labiau socialiai orientuotos politikos, tačiau jo minčių dėstymas buvo prieštaringas, o fragmentiškas pamokslavimas kažin ar gali daryti įspūdį.

Nausėda kalbėjo aiškiai, struktūruotai, analitiškai, demonstravo puikų pasirengimą. Buvo solidus ir, be jokios abejonės, atrodė pats prezidentiškiausias iš visų kandidatų.

Puidokas dažnai kalbėjo tiksliai ir kvalifikuotai, kartais gebėjo tinkamai reaguoti į kitų kandidatų nusišnekėjimą, tačiau nesugebėjo pateikti įsimintinų akcentų, stokojo ryškumo ir įtaigos, – gal tai asmenybės bruožas, gal patirties stoka. Mėginimas tokioje diskusijoje atskleisti korupcijos faktus dėl statybų galbūt kai kam padarė įspūdį, tačiau iš esmės nuleido kandidatą į žemesnę lygą.

Puteikis stengėsi išsiskirti savo požiūriu, tačiau tai – nebūtinai privalumas. Rusijos valdžios (kartu su V. Tomaševksiu) ragino nevadinti „režimu“, pasisakė prieš 2,5 proc. BVP skyrimą gynybai (pasak jo, užtektų 2 proc.), aršiai kritikavo Vokietiją (kuri, kaip teisingai pažymėjo M. Puidokas, kad ir kaip būtų, vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje), kartais nei į tvorą, nei į mietą sušukdavo: „dėl to kenčia paprasti Lietuvos gyventojai“.

Skvernelis be suklupimo žėrė faktus ir teikė pavyzdžius, atrodė atsipalaidavęs, pasitikintis savimi, buvo tikslus, gerai besiorientuojantis ir tam tikru laipsniu analitiškas.

Šimonytė kalbėdama nenusišnekėjo. Išdėstė nemažai abstrakčių nenuginčijamų tiesų. Tačiau pretenduojant į prezidento postą to maža.

Tomaševskis mėgino demonstruoti globalų požiūrį į saugumo problemas, tačiau nusivažiavo iki diedukų ir bobučių plepalų. Jam labai patinka Alžyro prezidento kadaise pasakyta ar nepasakyta mintis apie tai, kaip islamas užkariaus Europą „per moterų pilvus“ – ta mintimi rado progą pasigrožėti net kelis kartus. Pateikė netikslią statistiką.

Saulius Spurga yra Mykolo Romerio universiteto docentas

 

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Antverpenas - Rubenso ir deimantų miestas Belgijoje Madridas Heidelbergas - Vokietijos Baden Viurtembergo žemės turistų sostinė Heidelbergas - Vokietijos Baden Viurtembergo žemės turistų sostinė Berlin, Berlynas - unikalaus likimo miestas Montpellier-Monpeljė. Antigonės kvartalas. Architektas Ricardo Bofill, pradėtas 1977 m. OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas