Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
A. Juozaitis prieš LRT
Balandžio 25 d. vykusiuose LRT televizijos kandidatų į prezidentus debatuose Arvydas Juozaitis pareiškė, kad LRT yra „politinės korupcijos židinys“, išėjo iš televizijos studijos ir pareiškė, kad debatuose daugiau nedalyvaus. LRT paneigė A. Juozaičio išsakytą kaltinimą, kad LRT jam skyrė mažiau dėmesio, nei Gitanui Nausėdai. „Suskaičiavome A.Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę – 1 min. 10 sekundžių. Tuo tarpu A.Nausėda reportaže kalbėjo – 1 min. 7 sekundes“, be kita ko, teigia LRT.
Bet esmė ne trijose sekundėse ir reportažų skaičiuje. A. Juozaičio trenkimas durimis sukelia kitas mintis. Matomai jis tiesiog jau praradęs savo, olimpiečio, įgūdžius ir nebesugeba garbingai kovoti iki galo.
Kodėl taip yra? Gal tai sąjūdininko kompleksas. Kai esi skriejęs ant milžiniškos bangos keteros, sunku irkluoti kūdroje. Sąjūdžio laikais iniciatyvinės grupės narys galėjo paskelbti kreipimąsi, ir po pusvalandžio jo sukviesta susirinkdavo dešimties, dvidešimties tūkstančių ar dar didesnė minia. Tačiau dabar politikoje buvęs sąjūdininkas nebėra išskirtinis, kurio sulaikusi kvapą klausosi visa Lietuva. Turi dėstyti argumentus, o čia žiūrėk, atsiras ir labiau pasikausčiusių, ir aštresnių. Ką kalbėti – vėl problema. Negali juk pūsti tą pačią dūdą, kaip ir visi. Tai reikia kažką išgalvoti kitoniško. Bet tas kitoniškumas toli gražu ne visada būna sėkmingas. Ir veidrodėlis – žiniasklaida – rodo ne tą veidą, kurio norisi. Todėl pyktis ir nukreipiamas į žiniasklaidą. LRT – korupcijos židinys? Taip, išgirdome…
Be galo gerbiu sąjūdininkus ir laikau didžiausia laime, kad teko su kai kuriais iš jų bendrauti, kartu dirbti. Tačiau sekdamas vėlesnę jų politinę trajektoriją nebesuvokiu, kokie jų siekiai. Turiu omeny nepaparastai talentingus žmones, ryškias asmenybes filosofus A. Juozaitį, Vytautą Radžvilą, amžiną atilsį Romualdą Ozolą. Jie dėsto aštrias, prieštaringas, nenuoseklias mintis – kaip taisyklė, toli siekiančias. Nuomonė apie Lietuvos kasdienybę, valstybę – kaip sakoma, žemiau grindjuostės. Taip pat ir Lietuvos žmones – visi tik ir nori rauti iš Lietuvos, pasak A. Juozaičio. Ir supratingumas Lietuvos žmonių žemo lygio – visai nepastebi globalizacijos ir kitų pavojų, kuriuos aiškiai išparanašauja filosofai. Bet, iš kitos pusės, savotiška didybės manija – Lietuva turi nesidairyti į nieką, pasirinkti savo visiškai unikalų kelią ir daryti viską kitaip – o tai turbūt savaime reiškia geriau – nei kiti. Bet, kyla klausimas, kokios prielaidos, kad pasirinkę unikalų kelią staiga tapsime tokie protingi (jei dabar, kaip sakoma, esame beviltiškai kvailesni už kitus)? Atsakymas tarp eilučių – reikia išrinkti atitinkamą sąjūdininką ir laukti, kur jis mus nuves.
Kartais susidarydavo įspūdis, kad net dalyvauti rinkimuose jiems – „per žemas lygis“. Bet dabar A. Juozaitis ir V. Radžvilas galų gale neiškentė ir atsiskleidė – reikia jiems… Pažiūrėsime, kaip seksis.
Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!