gegužės 27, 2016

Spausdinti Spausdinti

Kad vilkas avių nenuneštų

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Po tam ti­kros per­trau­kos žiū­rė­jau vie­nos ko­mer­ci­nės te­le­vi­zi­jos ži­nias. Trys pir­mi re­por­ta­žai ma­nęs ne­nus­te­bi­no. Kaip jau įpras­ta ko­mer­ci­nė­se te­le­vi­zi­jo­se, jie bu­vo skir­ti ny­kioms kri­mi­na­li­nėms is­to­ri­joms, ku­rio­zi­nėms teis­mų by­loms, kri­ti­mams iš bal­ko­no, nuo dvi­ra­čio ir pan. Ket­vir­tas re­por­ta­žas bu­vo skir­tas kaž­ko­kiems gais­rams kaž­ko­kio­je JAV vals­ti­jo­je. Dar ke­le­tas ka­lei­dos­ko­pi­nių mar­gu­my­nų iš už­sie­nio, ir jau – orai. 

Ži­no­jau, koks pa­pras­tai bū­na te­le­vi­zi­nių ži­nių ly­gis, bet kad ži­nios ga­li bū­ti iš­vis be vi­suo­me­niš­kai reikš­min­ges­nių ži­nių – čia jau bu­vo nau­jie­na.

Ne­si­no­rė­tų plunks­nos bro­liams prie­kaiš­tau­ti ir jų mo­ky­ti, ypač ką tik pa­mi­nė­jus gra­žią pa­va­sa­rio šven­tę – Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną. Ži­nau, kad fi­nan­si­nė dau­ge­lio ži­niask­lai­dos prie­mo­nių pa­dė­tis ne­pa­vy­dė­ti­na, nu­tuo­kiu, jog to­kiu bū­du iš­spau­džia­mi ge­riau­si re­zul­ta­tai (t. y. au­di­to­ri­jos rei­tin­gai) ma­žiau­sio­mis įma­no­mo­mis są­nau­do­mis, su­tin­ku, kad, ko ge­ro, iš tie­sų bū­tent to­kių ži­nių pa­gei­dau­ja dau­gu­ma var­to­to­jų.

Vis dėl­to keis­ta: jei jau ži­niask­lai­dos veik­los vyk­dy­mas yra to­kia kan­ky­nė, kam kan­kin­tis? Gal ta­da rei­kė­tų pa­suk­ti į pel­nin­ges­nį vers­lą? Val­dy­ti te­le­vi­zi­ją tam, kad su­ktum ru­siš­kus se­ria­lus? Kad ro­dy­tum sa­vo drau­go po­li­ti­ko šu­nį? Kad tu­rė­tum par­eng­tą ka­na­lą sa­vo ki­to vers­lo ar sa­vo par­tne­rių in­te­re­sams „pri­deng­ti“, nors tai jau da­ro­si vi­siš­kai ne­veiks­min­ga? Iš tie­sų, ar ga­li bū­ti di­des­nė kan­ky­nė?

Gir­džiu kal­bant, kad ži­niask­lai­da yra toks pat vers­las kaip ir ki­ti. Tuo no­ri­ma pa­sa­ky­ti, kad svar­biau­sias tiks­las čia yra pel­nas (tie­sa, tai pa­mirš­ta­ma, kai pra­si­de­da dis­ku­si­jos apie mo­kes­čių leng­va­tas). Su tuo su­nku su­tik­ti. Bet koks sa­ve ger­bian­tis vers­las tu­ri pro­jek­tuo­ti, kaip jis pri­si­dės prie vi­suo­me­nės pa­žan­gos. Ži­no­ma, pa­neig­ti eko­no­mi­nio fak­to­riaus ne­įma­no­ma, ta­čiau ži­niask­lai­dos prie­mo­nė be te­gul nors ma­žiau­sios ki­birkš­tė­lės, be po­zi­ty­vios, ku­rian­čios mi­si­jos pa­nė­šė­ja į mons­triš­ką bū­ty­bę, griau­nan­čią vi­suo­me­nę. Ta griau­na­mo­ji jė­ga at­si­suks ir ga­lų ga­le su­nai­kins pa­čią ži­niask­lai­dos prie­mo­nę. Kai ką pa­na­šaus jau ir re­gi­me.

Ži­niask­lai­da Lie­tu­vo­je, ačiū Die­vui, lais­va. To­kiais tarp­tau­ti­nių rei­tin­gų liu­di­ji­mais ga­li­me pa­si­gir­ti net prieš kai ku­rias se­nos de­mo­kra­ti­jos ša­lis. De­ja, ži­niask­lai­dos lais­vė sa­vai­me dar ne­reiš­kia jos ko­ky­bės. Ži­niask­lai­dos prie­mo­nių Lie­tu­vo­je iš tie­sų yra gau­su, kai kas tei­gia – gal net per­ne­lyg gau­su. Var­to­to­jų me­džiok­lė ne­re­tai įgy­ja iš­kreip­tas for­mas, o tai le­mia, kad šai­žių bal­sų ir akį rė­žian­čių vaiz­dų gau­sy­bė­je da­ro­si ne­sun­ku pa­sik­lys­ti. Yra daug są­ži­nin­gai dir­ban­čių žur­na­lis­tų, bet žur­na­lis­ti­nės eti­kos pa­žei­di­mai vis dar yra kas­die­ny­bė.

Pa­ste­biu ne­ri­mą ke­lian­čią ten­den­ci­ją – me­džio­da­mos ma­žas ir di­de­les sen­sa­ci­jas ži­niask­lai­dos prie­mo­nės ga­na daž­nai ne­at­si­jo­ja ti­krų fak­tų nuo ti­kė­ti­nų, bet ne­pat­vir­tin­tų įvy­kių bei spė­lio­nių. Ne­ga­na to, vie­šo­ji erd­vė yra ne­įti­kė­ti­nai jaud­ri. Vie­nas ar ki­tas šūk­te­lė­ji­mas stai­ga ga­li su­kel­ti kur­ti­nan­tį ai­dą, o gal net vi­siš­kai ne­pro­por­cin­gą mi­nė­tam šūk­te­lė­ji­mui ak­me­nų griū­tį. Grei­tai ga­li at­si­tik­ti taip, kad, nors tu­rė­da­mi daug ir lais­vų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, pra­dė­si­me gy­ven­ti krei­vų veid­ro­džių ka­ra­lys­tė­je.

Ko­men­ta­ro apim­tis ne­lei­džia ap­tar­ti šio klau­si­mo iš­sa­miai, tad pa­teik­siu tik ke­le­tą pa­vyz­džių.

Pra­ėju­sį mė­ne­sį ži­niask­lai­dos prie­mo­nės pa­skel­bė, kad Ru­si­jos sraig­tas­par­niai bu­vo įskri­dę į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją. Šis fak­tas bu­vo kons­ta­tuo­ja­mas pra­ne­ši­mų an­traš­tė­se, o pir­mai­siais teks­to sa­ki­niais bu­vo skel­bia­ma, kad šį fak­tą pa­tvir­ti­no Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) ir ki­tos tar­ny­bos. De­ja, pra­ne­ši­mų teks­tuo­se mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų nuo­mo­nė net ne­bu­vo pa­tei­kia­ma. Kal­bi­na­mi pa­sie­nio tar­ny­bų ir ka­riš­kių at­sto­vai kal­bė­jo vi­so la­bo apie ga­li­mą pa­žei­di­mą, ki­ti pri­dur­da­vo, kad dėl to­kio pa­žei­di­mo iš­vis nė­ra ti­kri. Tą die­ną, ba­lan­džio 14-ąją, KAM pa­skel­bė net 5 pra­ne­ši­mus spau­dai įvai­riais klau­si­mais, ta­čiau apie sraig­tas­par­nių įskri­di­mą juo­se ne­už­si­me­na­ma.

Kiek pa­na­šus, nors ir ki­toks at­ve­jis bu­vo pra­ėju­sią sa­vai­tę. Pra­ne­ši­mų an­traš­tė­se skelb­ta apie ava­ri­ją As­tra­vo at­omi­nė­je elek­tri­nė­je (AE) – nu­griu­vu­sias at­ra­mi­nes kons­truk­ci­jas. Vi­sų pir­ma, ką reiš­kia žo­dis „a­va­ri­ja“? Tai yra ne­lai­mė, su­si­ju­si su tech­ni­ka – sta­ty­bi­nių kons­truk­ci­jų griū­ties ava­ri­ja pa­pras­tai ne­va­di­na­me. Gal­būt to­dėl žo­dis „a­va­ri­ja“ bu­vo tik pra­ne­ši­mo pa­va­di­ni­me, o teks­te tai vir­to jau tik „in­ci­den­tu“. Ir iš­vis, ar mi­nė­ta kons­truk­ci­jų griū­tis įvy­ko? Gal­būt taip, o gal­būt ir ne. Apie ją pra­ne­šė tik ne­prik­lau­so­mas Bal­ta­ru­si­jos nau­jie­nų por­ta­las, įsi­kū­ręs už­sie­ny­je. Pa­skelb­tos sta­ty­bų bro­ko nuo­trau­kos, ta­čiau jos pa­da­ry­tos to­kiu bū­du, kad, be pa­čių kons­truk­ci­jų, ne­ma­ty­ti jo­kio ki­to ob­jek­to, ku­ris leis­tų iden­ti­fi­kuo­ti vie­tą. Ofi­cia­lu­sis Mins­kas šį in­ci­den­tą pa­nei­gė.

As­tra­vo AE – jau­tri te­ma, tad su­pran­ta­mas ži­niask­lai­dos no­ras sa­vo var­to­to­jus „nu­džiu­gin­ti“ nau­jie­no­mis apie ten nu­tin­kan­čius ne­ge­rus da­ly­kus. Tie­sa ir tai, kad gau­ti pa­ti­krin­tą in­for­ma­ci­ją apie tai, kas de­da­si sta­tyb­vie­tė­je, be­veik ne­įma­no­ma. Ta­čiau ar tai ga­li bū­ti pa­tei­si­ni­mas tam, kad bū­tų pa­žeis­ta žur­na­lis­ti­kos ama­to abė­cė­lė ir ne­pa­ti­krin­ta in­for­ma­ci­ja per­ša­ma kaip ne­abe­jo­ti­nai ti­kra?

Esa­ma ne­la­bai at­sa­kin­gų po­li­ti­kų, ku­rie pa­svars­to: esą Juo­dkran­tė­je prieš ke­le­tą me­tų ga­lė­jo bū­ti iš­si­lai­pi­nę ru­sų spe­cia­lio­sios pa­skir­ties da­li­nių ka­riai. Ir nors aki­vaiz­du, kad tų ka­rių nie­kas nei ma­tė, nei fik­sa­vo, ži­niask­lai­dos prie­mo­nės sku­bė­jo pa­skelb­ti: „Juod­kran­tė­je bu­vo iš­si­lai­pi­nę ru­sų di­ver­san­tai.“

Da­bar lie­ka tik pa­da­ry­ti lo­giš­ką iš­va­dą ir kons­ta­tuo­ti, kad to­kią is­te­ri­ją kurs­to ir krei­vų veid­ro­džių ka­ra­lys­tę ži­niask­lai­do­je ku­ria Krem­liaus ran­ka… Ne, ži­no­ma, taip ne­sielg­si­me. Bet kas pa­sa­kys, ko­dėl ži­niask­lai­dos prie­mo­nės lenk­ty­niau­ja vie­na su ki­ta, steng­da­mo­si ne­ver­čia­mos, lais­va va­lia pa­teik­ti to­kią in­for­ma­ci­jos ir de­zin­for­ma­ci­jos py­nę, ku­rią no­rė­da­mas pats su­suk­ti Krem­lius tu­rė­tų ge­ro­kai pa­plu­šė­ti?

Yra lie­tu­vių liau­dies pa­sa­ka apie pie­me­nį, ku­ris mėg­da­vo pa­juo­kau­ti, vis šauk­da­mas „vil­kas, vil­kas!“ Ke­lis kar­tus jis to­kiu bū­du ant ko­jų su­kė­lė kai­mo ber­nus. Ga­lų ga­le vil­kas iš ti­krų­jų at­slin­ko ir iš­pjo­vė avis, o į pie­mens šauks­mus nie­kas ne­krei­pė dė­me­sio, nes ber­nai bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad pie­muo ir vėl juokauja…

Kas tu­ri au­sis, tek­lau­so.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Jeruzalė. Paskutinės vakarienės vieta OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas