Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
Euroskeptikai – išvien su V. Putinu
Daug ką Lietuvoje nustebino tai, kad inicijuojant vadinamąjį referendumą dėl žemės už jį vieningai agitavo tokios iš pirmo žvilgsnio skirtingos politinės jėgos kaip Juliaus Pankos Tautininkų sąjunga ir Algirdo Paleckio Socialistinis liaudies frontas.
Šiandien Europos patirtis jau akivaizdžiai demonstruoja, kad tai nėra atsitiktinumas. Tendencija daugiau nei akivaizdi: kraštutinės dešinės Europos partijos, kartais turinčios net ir fašistinių šaknų, vieningai palaiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai būtina prabilti dar ir dėl to, kad pastarieji Europos Parlamento (EP) rinkimai šioms politinėms jėgoms buvo gana sėkmingi. O V. Putino politiką Ukrainoje palaiko beveik visos euroskeptiškomis vadinamos politinės jėgos, jos sudarys apie penktadalį parlamento.
Žodis „fašistas“ šiuo metu yra bene dažniausiai skambantis Kremliuje ir Maskvoje. Juo apibūdinami ne tik Ukrainos radikalūs dešinieji, bet ir neretai – visas Vakarų pasaulis. Kova su „fašizmu“ tapo Kremliaus ideologijos ašimi, galingu užtaisu, nutaikytu į piliečių emocijas, juo pateisinama agresija prieš kaimynes valstybes ir autoritarinio režimo įtvirtinimas savoje šalyje. Tačiau štai kas įdomu: kraštutiniai dešinieji, taip pat ir tie, kurie užuominomis flirtuoja su fašizmo idėjomis, V. Putiną bemat atpažįsta kaip savo dvasios brolį.
Princas Charlesas buvo teisus teigdamas, kad V. Putinas Ukrainoje elgėsi taip pat kaip Hitleris. Ir Hitlerio, ir V. Putino vienas svarbiausių tikslų buvo „ginti“ tautiečius ir prijungti atitinkamas teritorijas. Galima neabejoti radikalių politikų uoslės jautrumu: saviškį jie atpažįsta iš tolo. Ir ne tik iš tolo: šie politikai jau numynė takelius į Kremlių. Žinoma, čia jie sulaukia širdingos moralinės paramos. Ir galbūt ne tik moralinės…
Penkių radikalių dešiniųjų partijų, kurios bus atstovaujamos EP, nariai kaip „tarptautiniai stebėtojai“ dalyvavo referendume Kryme, nors, kaip žinoma, ESBO ir Jungtinių Tautų stebėtojai nebuvo įleisti. Tos partijos – Prancūzijos Nacionalinis frontas (į naująjį EP išrinkti 24 nariai), Italijos Šiaurės lyga (5 nariai), Austrijos Laisvės partija (4 nariai), Belgijos flamandų aljansas (4 nariai), Vengrijos “Jobbik” (3 nariai). Ypatingas simpatijas Rusijos režimui viešai demonstruoja ir Graikijos ultranacionalistų partija “Auksinė aušra” (3 nariai) bei Vokietijos neonacistinė Nacionaldemokratų partija (1 narys). Svarstoma, kad EP galbūt net įsikurs „V. Putino politinė grupė“.
Bene ryškiausias pavyzdys – Marine Le Pen vadovaujamas Prancūzijos Nacionalinis frontas, kurį politiniai oponentai vadina neofašistine organizacija. Nacionalinis frontas laimėjo EP rinkimus Prancūzijoje ir į EP pasiųs 24 savo atstovus, kurių tikslas, pagal oficialius pareiškimus – „sužlugdyti ES iš vidaus“. Partijos vadovės tėvas ir partijos įkūrėjas Jeanas Marie Le Penas rinkimų agitacijos mitinge išreiškė lūkesčius, kad imigracijos į Prancūziją problemą galėtų išspręsti ebolos virusas. Lankydamasi Maskvoje Le Pen apkaltino ES kurstant šaltąjį karą su Rusija.
„Tegyvuoja referendumas Kryme!“ – skelbia Šiaurės lygos vadovas Matteo Salvini. Vokietijos nacionaldemokratai, kitados sudarę sutartį su radikalia Ukrainos partija “Svoboda”, dabar visiškai pakeitė savo retoriką ir smerkia „nelegalų bei nusikaltėlišką“ Ukrainos režimą.
Palankumą V. Putino režimui reiškia ne tik radikalios dešiniosios, bet ir beveik visos euroskeptiškos partijos. Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos pergalė EP rinkimuose savoje šalyje perrašė istoriją – į EP išrinkti 24 šios partijos atstovai. Jos lyderis Nigelas Farage’as V. Putiną laiko iškiliausiu lyderiu, žavisi jo laimėjimais. Euroskeptiškasis Vengrijos premjeras partijos “Fidesz” lyderis Viktoras Orbanas susaistė savo šalį ilgalaikiais įsipareigojimais su Rusija. Vengrijoje Rusija statys branduolinę jėgainę, kuri bus finansuojama iš tos pačios Rusijos suteiktos 14 mlrd. JAV dolerių paskolos. Žinoma, V. Orbanas nėra tarp pirmųjų, siūlančių naujas sankcijas Rusijai. Populistinį Italijos “Penkių žvaigždučių judėjimą” (17 vietų EP) Latvijos europarlamentarė, užkietėjusi Rusijos interesų gynėja Tatjana Ždanoka pavadino „mūsų durtuvais“. Radikalios kairiosios Graikijos partijos “Syriza” (6 nariai) lyderis Alexis Tsipras remia separatistinius referendumus Ukrainoje ir karštai kalba apie Graikijos ryšius su Rusija.
Žinoma, išvardytos partijos negalės turėti lemiamos įtakos EP: vien krikščionių demokratų Europos liaudies partija turės 213 vietų, proeuropietiški socialdemokratai – 190. Šios politinės grupės tikrai nekelia tikslo „sugriauti ES iš vidaus“, nors tai, beje, nereiškia, kad bus skubama ES labiau integruoti. Reikia tikėtis, kad naujosios sudėties EP leis vykdyti subalansuotą politiką, nors euroskeptiškų radikaliųjų jėgų balsas bus labiau girdimas.
Žvelgiant į politinį Europos žemėlapį nėra jokio pagrindo tikėtis, kad J. Pankos propaguojama „trečiojo kelio“ (ne su ES ir ne su Rusija) perspektyva būtų gyvybinga. Kiekvienai partijai ir kiekvienai valstybei anksčiau arba vėliau tenka padaryti pasirinkimą, ir Tautininkų sąjunga tikrai nėra tokia politinė jėga, kuri paneigtų šią bendrą tendenciją. Atitinkamas aljansas referendumo agitacijos metu tai aiškiai liudija.
« Pirmajam rinkimų turui pasibaigus
Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!