liepos 23, 2015

Spausdinti Spausdinti

Emigracija – globalizacijos pasekmė

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Praėjusį sekmadienį Graikija balsavo istoriniame referendume ir pareiškė „ne“ griežtoms taupymo priemonėms, kurių reikalavo Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas. Daugelis graikų švenčia pergalę, tačiau blaivesni balsai klausia, ar yra kuo džiaugtis: nežinia, ar kreditoriai po referendumo iš tiesų taps sukalbamesni, kaip žadėjo Graikijos vyriausybė.

Pastarosiomis savaitėmis Graikijos ekonomikos padėtis dar pablogėjo, šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, nors 80 proc. graikų to nenorėtų. Nerimas juntamas ir kitose Europos sostinėse. Iki šiol telkiant ir stiprinant ES pavykdavo pasiekti sutarimą bei kompromisą, net ir susidūrus su itin sudėtingomis problemomis. Šiuo metu kilo rimtas pavojus, kad nepavykus susitarti su Graikija atsiras blogas precedentas. Kuo baigsis Graikijos krizė, atidžiai stebi kitos Pietų Europos valstybės, taip pat turinčios su skolomis susijusių problemų ir vis neišbrendančios iš krizės. ES aplinka nerami – papildomos įtampos kelia agresyvi Rusijos politika. Pietinių valstybių atitolimas nuo ES gali turėti didelių geopolitinių pasekmių.

Graikijos problema – toli gražu nėra vienintelė, su kuria susiduria ES ir pasaulis. Daug sąmyšio, nesutarimų, ginčų kelia nesiliaujantis pabėgėlių ir migrantų srautas. Jie plūsta iš Sirijos, Afganistano, Eritrėjos ir kitų valstybių. 2013-aisiais Europą, visų pirma Italiją ir Graikiją, pasiekė 60 tūkst., 2014 metais – 170 tūkst., pirmąjį šių metų pusmetį – 137 tūkst. pabėgėlių. Per pastaruosius pusantrų metų, mėgindami persikelti per Viduržemio jūrą, nuskendo apie 5 tūkst. žmonių. Europą skaldo ginčai dėl to, kas turi prisiimti pabėgėlių naštą. Artimiausiu metu pabėgėlių srautas gali tik didėti, bet kol kas niekas negali pasakyti, kaip ši problema galėtų būti suvaldyta.

Jau vien priimti tokį skaičių migrantų – rimta problema. Negana to, baiminamasi, kad tarp jų gali būti islamistinės grupuotės ISIS kovotojų, pasirengusių vykdyti teroro išpuolius. ISIS šiuo metu kontroliuoja dideles Irako bei Sirijos teritorijas ir vykdo neregėto žiaurumo žudynes. Džihadistų gretose – ir tūkstančiai Vakarų šalių piliečių, kurie kada nors sugrįš į Europą. Pasaulį sukrėtė birželio 26-ąją įvykdyti žiaurūs teroro aktai Prancūzijoje, Tunise ir Kuveite.

Rusija toliau kursto įtampą Ukrainoje. Žemių užgrobimas – sunkiai suvokiamas reiškinys XXI amžiaus Europoje. Rytų kaimynė turėjo galimybę suartėti su Europa ir žengti klestėjimo keliu, tačiau apsisprendė, kad jai priimtinesnis agresijos ir autoritarizmo kelias, savo vaizduotėje ėmė kurti priešus ir izoliuotis nuo išorinio pasaulio.

Įvairūs konfliktai – nėra vienintelė grėsmė, iškilusi žmonijai. Kalbos apie klimato atšilimą kai kam jau gal įgriso, tačiau ši problema neišnyko. Priešingai, ji tik didėja. Birželio viduryje tai mums priminė popiežius Pranciškus savo itin reikšmingoje enciklikoje, skirtoje aplinkos apsaugai. Vis dėlto kyla nemažai abejonių, ar žmonija sugebės suvaldyti didėjančias ekologines problemas.

Taigi padėtis pasaulyje daugeliu požiūrių įtempta, ir mažai vilties, kad artimu laiku reikalai pakryps į gera. Lieka tik nusiteikti filosofiškai ir guostis tuo, kad žmonija niekada negalėjo džiaugtis netrikdomu ramiu ir patogiu gyvenimu. Tėvų ir senelių kartai teko patirti ir išgyventi daug daugiau.

Lietuva minėtų negandų ir katastrofų akivaizdoje išlieka kaip ramus užutėkis. Ar išties taip yra? Deja, negerovės neaplenkia ir mūsų, tik jos reiškiasi savitu būdu. Šiuo metu matomiausia neganda, kamuojanti Lietuvą, yra emigracija. Ją galima laikyti viena globalizacijos pasekmių.

Birželio 30-ąją šešios politinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl emigracijos. Daugelis visuomenės atstovų jau seniai ragino atkreipti dėmesį į šią problemą. Tačiau dabar, partijoms žengus tokį žingsnį, susižavėjimo šūksnių negirdėti. Jis sulaukė daugiausia skeptiškų vertinimų ir pašaipų. Ir tam yra pagrindo. Lietuvos politikai dar kartą pademonstravo, kad nesugeba suformuluoti tikslų, pamatyti problemos konteksto, įžvelgti perspektyvos. Juk akivaizdu, kad emigracija – tai tik daug didesnių procesų atspindys.

Mažų mažiausia reikia kalbėti ne apie emigraciją, o demografinę Lietuvos padėtį, kurią lemia ne tik emigracija, bet ir gimstamumas, taip pat imigracija. Globalizacija sukuria ne tik grėsmes, ji atveria ir naujų galimybių. Visos ES valstybės turi savo imigracijos politiką, bet tik ne Lietuva. Visos daugiau ar mažiau pažangios pasaulio valstybės stengiasi pritraukti talentingų ir kvalifikuotų profesionalų, tik ne Lietuva, kuri skyrė sau vien gabių žmonių donorės vaidmenį. Vežėjams ir kitiems ūkio sektoriams reikia darbo rankų, bet trūkstamai darbo jėgai įvežti pastaruoju metu kuriamos tik naujos biurokratinės kliūtys.

Emigracija susijusi su regionų problemomis. Iš merdėjančios provincijos emigruoja daug žmonių, o antra tiek vegetuoja, patekę į uždarą skurdo ratą. Įpročių nekeičia ir jau atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje subrendusi karta. Daugybė žmonių, nors ir neemigravusių, beveik nedalyvauja Lietuvos gyvenime, išskyrus tai, kad gauna pašalpas. Jau aišku, kad savaime niekas nepasikeis. Šiai problemai būtinas specialus dėmesys, galbūt reikėtų nestandartinio požiūrio, netradicinių sprendimų. Šios problemos raktas – švietimo sistema.

Stebėtina, kad politikai užsiima formaliais dalykais, smulkmenomis ir ignoruoja tikrąsias grėsmes, didžiąsias problemas. Metų metus kovojama prieš kelias naujas raides, kurios esą gali sugriauti lietuvių kalbos sistemą. Tuo metu moksleivių raštingumo lygis kasmet smunka, daugėja beraščių. Tarp keleto priežasčių, kodėl taip vyksta, – smukęs mokytojo prestižas, menkas, palyginti su kitomis šalimis, gimtosios kalbos pamokų skaičius. Čia yra tikras pavojus kalbai, bet to nepastebima. Mat paprasčiausia pademonstruoti savo susirūpinimą ir ryžtingą kovą laužant ietis dėl tų nelaimingų raidelių.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA nuotrauka-0008 Koimbra - seno universiteto miestas, viduramžių Portugalijos sostinė OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA 2014-06-28-10-33-10 OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas