








Šalia infliacijos, „energetinio liūtuko“ sukeltų kančių ir Darbo partijos palapinių, aukštesniosios jėgos Lietuvai atsiuntė dar vieną katastrofą – pramogų pasaulio atstovų kuriamą Prisikėlimo partiją.
Nemažai laiko turės praeiti, kol suvoksime, kas įvyko balandžio 3-iąją Bukarešte. Per NATO vadovų susitikimą deklaruota, jog Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis. Prie tokio sprendimo prisidėjo ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris, pasisakydamas, sakoma, aštuonis kartus trinktelėjo kumščiu į stalą.
Valstybininkai niekada neverkia. Valstybininkai yra tie, kurie ne inkščia, o tvarko reikalus, sprendžia problemas. Ir valstybės, ir savo. Tai tie žmonės, kuriems Lietuvoje gera gyventi. Jau dabar.
Klausimą, kodėl mes nusivylėm demokratija, norėčiau performuluoti į kitą: kodėl mes demokratijos išvis dar nelaikom esmine vertybe.
Atsakymas į klausimą, kuri šalis demokratiškesnė, rodos, paprastas. Galima konstatuoti, kad Lietuva demokratiškesnė nei Rusija ir padėti tašką. Vis dėlto, neretai susidurdamas su įvairiais svarstymais šia tema, jaučiu, kad plačiau aptarti ją nebūtų beprasmiška.
Darganotą Lietuvos politikos padangę perrėžė meteoras – Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis sujaukė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) savimi patenkintą povyzą pažėręs partijos vadovybei daug rimtų kaltinimų, ir už tai buvo iš partijos išspirtas. A. Paleckis užrūstino vadinamuosius bičiulius pareiškimais apie valdantįjį klaną, kuris suleidęs šaknis ir socialdemokratų partijoje, apie neskaidrų nacionalinio investuotojo į atominę jėgainę kūrimą. Šventi žodžiai – tik, deja, tuo A. Paleckio indėlis mėginant Lietuvoje surasti normalesnės politikos taką užsibaigia.