Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
Balsavimo internetu virusas
Lietuvos politikai ir valdininkai kuria virusą, kuris gali stipriai pažeisti Lietuvos politinę sistemą. Turiu omenyje balsavimą internetu, dėl kurio diskusijos Seime turi būti atnaujintos dar šią savaitę, o galbūt jau bus priimtas ir sprendimas. Ši naujovė kelia daugiau klausimų, nei pateikiama atsakymų, tačiau svarstymo ir pasirengimo procesas vyksta neįprastai sklandžiai ir sparčiai: jau baigti planuoti balsavimo internetu informacinės sistemos reikalavimai. Balsavimas internetu turėtų veikti jau per artimiausius Seimo rinkimus šių metų spalį.
Tarybinis, vadinasi – geras?
„Tarybinės dešrelės“, papuoštos skaisčia tarybinės moters šypsena, ar „Tarybinės degtinės“ etiketėje išrikiuoti ordinai liudija sveiką gamintojų ir prekybininkų uoslę. Paklausos šiai produkcijai esama. Tokias prekes galima vertinti įvairiai: vieniems tai tiesiog „bajeris“, egzotiškas žaislas, kitiems priminimas apie laikus, kai, pasak anekdoto, „moterys dar buvo jaunos“. Tačiau ar taip kalbėdami nemėginame savęs apgauti?
Kiek karalių turėjo Lietuva?
Kiek Lietuva turėjo karalių? Ar tikrai – tik vieną? Nelemta mums išvysti rūsčių karaliaus Mindaugo rūmų, kuriuose jis priėmė krikštą ir buvo karūnuotas 1253 m. Švęsdami Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną galime tik mėginti įsivaizduoti jo stotą, apdarus, jo tariamus žodžius ir valstybės viziją…
Ar grįšime ton pačion pelkėn?
Ilgai nenorėjau pradėti šios kalbos, nes maniau, kad ji beprasmė ir viskas savaime susitvarkys. Turiu omenyje nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymą. Juolab, kad jau praėjo 17 nepriklausomos valstybės metų ir, rodos, nusistovi daugiau ar mažiau nuosekli ir ne tokia jau bloga tradicija – nors kiekvienas apie ją turim savo nuomonę ir galim pateikti įvairiausių pastebėjimų.
Bronzinio kario pamokos
Jie dėvi Hugo Boss kostiumus, žiaumoja “semečkes” ir nekenčia fašistų. Tai požymiai asmenų, nusiaubusių Taliną – ne be ironijos pažymi populiariausio Estijos dienraščio “Postimees” vedamasis. Paskutinį kartą panašios padugnės siaubė ir niokojo miestą 1941 m.: prieš palikdami miestą vokiečiams sovietai jį sudegino. Be kita ko, Estijos įvykiai vaizdžiai atskleidžia, kad kantrus ir nuoseklus Estijos darbas vykdant rusakalbės bendruomenės integraciją į šalies gyvenimą davė tik ribotus rezultatus. Stiprėjant kurstymams iš Rusijos tokia integracija darosi dar sunkiau įmanoma. Lietuvai tai būtina įvertinti nustatant savą imigracijos politiką.