Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
Kelios mintys apie Konstitucinio Teismo atsakomybę
Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad 2009 metų pabaigoje priimti teisės aktai, kuriais pensijos dirbantiems pensininkams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos įstatymo pataisos, kuriomis buvo apribotos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, taip pat kai kurios kitos pataisos. Ar galima tvirtinti, kad KT atkūrė teisingumą?
Sunku įsivaizduoti, kaip galėtų funkcionuoti demokratinė politinė sistema, jei joje nebūtų numatyta vietos KT ar kitam teismui, kuris tikrina, ar priimti įstatymai atitinka pagrindinį valstybės įstatymą – Konstituciją. Toks arbitras būtinas, nes Konstitucija ilgainiui nuskęstų įvairiai ją traktuojančių įstatymų jūroje. Tačiau esant tokiai padėčiai KT įgyja išskirtinių galių – tai bene vienintelė institucija demokratinėje sistemoje, kurios sprendimai neskundžiami ir kuri niekam už savo veiklą neatsiskaito. Nesunku suprasti, kad tokiu atveju KT teisėjams tenka didžiulė atsakomybė. Nėra nei grynosios teisės, visiškai atribotos nuo politikos, nei teisėjų, kurie neturi savo įsitikinimų bei interesų. KT sprendimai nemenka dalimi yra politinės kultūros atspindys.
Įsivaizduokime, kad pirmą kartą sužinome apie tokios institucijos kaip KT egzistavimą. Jos veikla negalėtų nestebinti. Vieną dieną ši institucija, sudaryta iš devynių teisėjų, išaiškina dvigubos pilietybės sampratą, kitą dieną sprendžia pamatinius šeimos politikos klausimus, trečią dieną randa tiesų kelią universitetų autonomijos brūzgynuose, ketvirtą – paskelbia sprendimą dėl sumažintų pensijų. Kiekvieną kartą pateikiamas platus paaiškinimas, kuriame kalbama ne tik apie teisės normas, bet ir europinį dalykinį kontekstą. Neretai aiškinama ne tik tiesioginė teisės akto atitiktis Konstitucijai, bet ir mėginama pagrįsti vienos ar kitos nuostatos teisingumą bei naudingumą ar, priešingai, žalą. Pateikiami ne tik teisiniai, bet ir vertybiniai bei politiniai vertinimai. Kažin ar kitaip būtų įmanoma – juk teisės normos egzistuoja tik realaus gyvenimo kontekste.
Kiekvienas iš aukščiau išvardytų klausimų yra atskira visuomenės gyvenimo ir mokslo sritis, į kurią įsigilinti reikėtų ne vienų metų. Todėl nenuostabu, kad KT, priimdamas sprendimus, dažnai remiasi paviršutiniška problemos analize. Tai, kad KT, paprašytas įvertinti, ar teisės aktas atitinka Lietuvos Konstituciją, atsiremia į Europos ir pasaulio patirtį, kelia ir daugiau minčių. Juk Konstitucija nesikeičia kintant padėčiai pasaulyje. Be to, dažnai atrodo, kad KT nagrinėja ne teisės akto atitiktį Lietuvos Konstitucijai, o Europos teisės aktams. Ar toks klausimo pakeitimas yra pagrįstas?
Prieštaringi atrodo KT sprendimai, susiję su finansiniais valstybės įsipareigojimais. Čia verta atkreipti dėmesį į 2012 metų vasario 6 dieną paskelbtą nutarimą dėl pensijų perskaičiavimo. Šis ir ankstesni pensijų klausimu priimti nutarimai kelia įtarimų, kad KT gyvena kitoje realybėje, nežino ar nenori žinoti tikrosios padėties. Bepigu kalbėti, kad didesnis pensijų sumažinimas dirbantiems pensininkams pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, kaip tai daro KT. Tačiau galimybė žmonėms išgyventi sunkmečiu, manyčiau, taip pat yra konstitucinis principas. O juk Vyriausybė 2009 metais stovėjo būtent prieš tokią dilemą. Biudžete ir “Sodroje” sumažėjus įplaukų teko taip pakeisti išmokų sistemą, kad mažiausiai apsaugotiems žmonėms būtų užtikrintos bent minimalios pragyventi būtinos pajamos. Užtikrinti šias pajamas buvo gyvybinė būtinybė, prieš kurią nublanksta kiti principai. Jeigu pensijos būtų mažinamos visiems pensininkams proporcingai, nedirbantiems pensininkams, dalijant tą patį pinigų kiekį, jos būtų turėjusios mažėti daugiau. Kadangi pensijos ir taip yra mažos, didelė dalis pensininkų būtų nustumta į skurdą, į užribį. Proporcingumo principas turi galioti tik tuo atveju, kai jo taikymas visiems sistemos dalyviams užtikrina reikiamą gerovės lygį ir orumą. Ko vertas menamas “teisingumas”, jei jis nustumia į užribį silpniausius?
“Sodra” turi 8 mlrd. litų skolų. Kiekvienais metais skylė padidėja daugiau nei 2 mlrd. litų. Kasmet “Sodra” sumoka 600 mln. litų palūkanų už paimtas paskolas. Tikrai nesiimčiau tvirtinti, kad Vyriausybė pasielgė teisingai daugiau nurėždama pensijas dirbantiems pensininkams. Galbūt buvo galima rasti kitų sprendimų. Tačiau kaip galima teigti, kad Vyriausybė, matydama sunkią valstybės ekonomikos padėtį, neturėjo teisės taip pasielgti? Tai – ne klaida ar neapsižiūrėjimas, o priverstinis politinis sprendimas, priimtas jaučiant atsakomybę už sunkiausiai besiverčiančius žmones ir už šalies finansinę ateitį (nejaugi būtų teisingiau paimti dar kelis milijardus litų paskolų, kad būtų galima įtikti KT?). Tuo tarpu KT pristigo atsakomybės, nes jis nurodė, kaip dera mokėti kompensacijas, padalyti pinigus, kurių valstybė tiesiog neturi.
KT sprendimai itin reikšmingi, jie turi didelę įtaką politinės sistemos funkcionavimui, netgi tautos, valstybės likimui. Institucija, kuri garantuoja konstitucinį teisėtumą, turi išlikti, tačiau jos veikla turėtų būti pagrįsta išmintimi ir atsakingumu, o ne savo pranašumo skelbimu ir neklystamumo doktrina.
1 atsiliepimas
Kai valstybei sunku ekonominiu atžvilgiu,visiems turi pasunkėti,ir dėl to neverta ginčytis.Dabar Lietuvos ekonominis lygis pakilo gerb.V.Kubiliaus juvelyrinio vadovavimo politikai dėka,ir visi zvimbimai dėl nepaprasto skurdo mylimoje Lietuvoje baigėsi.Lietuvos kaime darbštus žmogus tikrai neturėtų zyzti,kad neturi ką valgyti-jis turėtų būti apsileidęs girtuoklis arba tinginys.Kaime galima auginti daržoves,gyvulius,uogas,paukščius ir t.t.Bet,kai valstybė dykaduoniams skiria tokius pinigus, tai ir doram žmogui praeina noras stengtis …G eriau už tas išmokas būtų kuriamos naujos darbo vietos-laukų dirbimui,nes dirvonuoja,miškų valymui-pilna išvartų,naujoms statyboms ,sportinei veiklai,vaikų vasaros stovykloms su darbais vynuogynuose braškynuose,triušidėse,paukštynuose,ypač vaikų namų auklėtiniams,kaliniams,kad jie pažintų darbo skonį mokėtų gyventi ir džiaugtis savo darbo rezultatais…
balandžio 4, 2012, 19:30