rugpjūčio 1, 2012

Spausdinti Spausdinti

Išstumta pilietinė visuomenė

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir grąžino Seimui papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymą. Tai ji padarė nesutikdama su įstatymo nuostata, jog visi teisės aktai galės būti pasirašomi tik elektroniniu parašu – nepaliekama autentiško parašo galimybės. Tačiau įstatymų pasirašymo būdas yra tik viena iš daugelio nuostatų, įtvirtinamų šiame įstatyme. Teisėkūros pagrindų įstatymas yra vienas svarbiausių teisės aktų, sulaukęs pernelyg mažai dėmesio.

Daug kalbama apie valdžios ir visuomenės susvetimėjimą, oligarchų įsigalėjimą, visuomenės frustraciją. Kas galėtų suteikti galią Lietuvos žmonėms, atgaivinti pilietinę visuomenę? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Svarbiausias dalykas yra pilietinės visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmimo procese. Visuomenė, jos grupės reikšmingos tada, kai gali atstovauti savo interesams ir daryti įtaką priimamiems įstatymams, sprendimams.

Ši nuostata, rodos, akivaizdi. Tačiau ar Lietuvos visuomenė pakankamai subrendusi, kad tai suprastų? Ko gero, ne. Daugelis valstybės valdymo ir sprendimų priėmimo procesą suvokia kitaip: turi pasirodyti lyderis, “šventas”, nuo nieko nepriklausomas žmogus, kuriam niekas neturi įtakos, ir atnešti gėrį, išspręsti visas problemas, pasiūlyti bei priimti pačius geriausius sprendimus. Kadangi toks žmogus nepasirodo, visuomenę apima nusivylimas. Galima pridurti, kad toks žmogus ar tokia žmonių grupė niekada nepasirodys.

Demokratinėje valstybėje valdymas suvokiamas kitaip. Lyderystės vaidmuo neneigiamas, tačiau priimami sprendimai visų pirma turi būti tam tikra realių visuomenėje egzistuojančių interesų atstojamoji. Tik tokiu atveju pilietinės visuomenės veikla įgyja prasmę, o piliečiai pasijunta savo krašto šeimininkais. Tačiau Lietuvoje atstovavimas interesams, kuris turi sudaryti demokratinio proceso pagrindą, vis dar yra keiksmažodis. Savo kalbose prezidentė D.Grybauskaitė atstovavimą interesams, lobizmą ne kartą tapatino su korupcija ir oligarchų valdžia.

Daugeliui tokia nuostata atrodo teisinga ir priimtina. Ironiška yra tai, kad grupių interesai vis vien yra ginami, jiems atstovaujama (tai neišvengiamai vyksta kiekvienoje visuomenėje), tačiau oficialus šio reiškinio pasmerkimas lemia tai, kad atstovavimas išstumiamas į pogrindį, įgyja išsigimusias, žalingas formas. Toks neišmanymas kovoje su oligarchija ir korupcija iš tikrųjų atveria šioms blogybėms vartus.
Teisėkūros pagrindų įstatymas turėtų ne tik ir ne tiek aptarti technines sprendimų priėmimo detales, kiek sukurti valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo mechanizmą. Kaip šiuo požiūriu galima vertinti naująjį, Seimo neseniai priimtą įstatymą? Deja, šis įstatymas ignoruoja pilietinę visuomenę.

Jis ne tik nesprendžia įsisenėjusių atstovavimo interesams problemų, susijusių su lobisto statusu, bet ir iš esmės ignoruoja skaidrumo ir atvirumo principą, pilietinės visuomenės ir valdžios bendradarbiavimo procesą atiduoda valdžios malonėn ir paverčia niekuo neįpareigojančiu žaidimu. Kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, įstatyme yra keli ypač “demokratiški” vožtuvai, skirti garams nuleisti, į kuriuos galima rodyti pirštu ir girtis didžiulėmis piliečių teisėmis. Visuomenės daliai, kuri žvelgia paviršutiniškai, to užteks. Tačiau iš tikrųjų įstatymas yra žingsnis atgal.

Visų pirma įstatyme miglotai kalbama apie tai, su kuo priimant sprendimus būtina konsultuotis. Įsidėmėtina, kad įstatyme neminima pilietinės visuomenės sąvoka, kuri įtvirtinta Konstitucijos preambulėje. “Pilietinę visuomenę” pakeičia “visuomenė”. Organizuotas ir savo nuomonę turinčias interesų grupes pakeičia kisielius, beformė masė, kurią gali minkyti kaip panorėjęs. Štai įrodymas: įstatyme kalbama, kad turi būti atsižvelgiama į “visuomenės ir atskirų asmenų” pasiūlymus.

Nepaprastas “demokratiškumas”: visos visuomenės ir atskirų asmenų nuomonei čia lyg ir suteikiamas vienodas svoris. Nėra įvardijamos struktūros, kurios turėtų vaidinti esminį vaidmenį: asocijuotos organizacijos, akumuliuojančios sektoriaus interesus, turinčios kompetenciją. Labai “demokratiška”, kad valdžia gali konsultuotis net ir su atskiru asmeniu, tačiau konsultacijų reikšmė tokiu būdu visai nuvertinama.

Atskirų nuomonių visada bus pačių įvairiausių (ir jų galima “prigaminti”), taigi jokios naudos ir jokio rezultato tokios konsultacijos negali duoti.
Įstatymas įtvirtina, kad klausimus, kuriais konsultuojamasi su visuomene, konsultacijų apimtį, būdus ir rezultatų įforminimo būdus nustato valdžios institucijos. Kitais žodžiais tariant, konsultacijos išvis gali nevykti arba sudaromos kuo palankesnės sąlygos paversti jas formalia “kregždute”.

Įdomu, kad pirmuosiuose 2010 metų Vyriausybės Seimui pateiktuose įstatymo projektuose buvo įrašytas įpareigojimas viešai skelbti konsultavimosi su visuomene rezultatus. Priimtame įstatyme šios absoliučiai būtinos nuostatos nebeliko. Taigi ministras Remigijus Šimašius neteisus teigdamas, kad įstatymas dvejus metus gulėjo nejudinamas stalčiuose, ginčijantis dėl jame įtvirtinamo elektroninio parašo. “Nematoma ranka” per tą laiką pasidarbavo tiksliai ir kvalifikuotai, panaikindama paskutinę reikšmingesnę nuostatą.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    ALANYA - Alanija, Turkija Leidenas - Pietų Olandijos miestas Potsdamo aikštė - naujojo Berlyno simbolis OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Izraelis - Jafa OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas