Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Kiekvienas lietuvis žino, kad įvykiai nėra tokie, kokie mums atrodo. Tai, ką stebime, tėra atskiri fragmentai planų, gimusių galingų, įžvalgių, neklystančių strategų galvose.

Tai jiems, strategams, nurodžius tarsi burtininko lazdelės mostelėjimu įvykiai, kurie atrodė aiškūs, paprasti, suprantami staiga tampa neįžengiamomis galvosūkių džiunglėmis, o sudėtingiausios problemos netikėtai pavirsta vaikų žaidimu. Tokio pobūdžio sąmokslas tam ir yra sąmokslas, kad paprastu plunksnos brūkštelėjimu jo įrodyti būtų neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, jog apie tai neturime teisės kalbėti: stebėti, gretinti, svarstyti.

Rentos svarstytos triukšmingai

Praėjusių metų birželį Seimas vienu metu pradėjo ir vienu metu baigė svarstyti dviejų įstatymų projektus. Vienas iš tų įstatymų buvo svarstomas itin energingai – pateiktas projektas sukėlė sprogusios bombos įspūdį, o kitas praslinko visuomenės beveik nepastebėtas.

Triukšmingai svarstytas buvo Seimo nario rentos įstatymas. Įdomu, kad šis įstatymas  nuo pat pradžių neturėjo savo autorių ir nusileido stačiai iš dangaus į žurnalistų bloknotus. Apie jį taip ir buvo pranešama: „Parlamente sklando Seimo nario rentos idėja“. Tačiau iš kur toji idėja atsklido? „Kai kurie šaltiniai“ žurnalistus paslaugiai informavo, kad idėją iškėlė socialdemokratai. Patys socialdemokratai tai paneigė ir pareiškė, kad idėją iškėlė „visos frakcijos“. Visos frakcijos kartu ir kiekviena atskirai neigė ką nors girdėjusios apie parlamentarų rentas. Patys žurnalistai ir informuodavo atsakingus politikus apie tokią  idėją. Tačiau, kai idėja jau buvo iškelta, nebuvo įmanoma jos išvengt, nuo jos pasislėpt. Senas ir jaunas, aukštas ir žemas, protingas ir kvailas turėjo savo nuomonę apie parlamentarų rentą ir jautė savo šventą pareigą apie tai paskelbti pasauliui.

Šalia šio svarbaus ir triukšmingo klausimo Seime ramiai yrėsi kitas įstatymo projektas – Atominės elektrinės, kuriame buvo kalbama apie investicijas, prilygstančias metiniam Lietuvos biudžetui. Įstatymas įtvirtino vieno privataus investuotojo vaidmenį šiame „amžiaus projekte“. Tačiau ką galėjo dominti toks projektas, jeigu svarstomos parlamentarų rentos? Atominės elektrinės įstatymas buvo priimtas 2007 m. birželio 28 d. Netrukus po to, liepos 5 d., Seimas nusprendė, kad rentų įstatymas yra visiškai nenaudingas, nereikalingas ir net neįdomus.

Apie kliūtį, virtusią tramplinu

Praėjusių metų lapkričio mėnesį „NDX energija“, kurią valdė „VP Market“ dešimtukas, pareiškė, kad yra viena kliūtis kurti „Trigalvį slibiną“ (taip tuo metu buvo vadinamas nacionalinis investuotojas į atominę elektrinę): tai – AB „Lietuvos energija“ (LE). Ši bendrovė, kurios pagrindu numatoma kurti nacionalinį investuotoją, esanti pernelyg integruota su Rusija sisteminiais, finansiniais, žmogiškais ir kitais ryšiais. „NDX energija“ apkaltino „Lietuvos energiją“  viena iš didžiausių nuodėmių, kokia tik įmanoma Lietuvoje: „Tai padarė reikšmingą įtaką, kad per 17 metų Lietuvos elektros  energetikos sistema nebuvo sujungta su Vakarų Europos sistemomis“, teigta „NDX energijos“ pareiškime. Žodžiu, vos ne energetinė diversija žlugdant energetinę Lietuvos nepriklausomybę. „Net ir kabelis į Suomiją „Estlink“, kuriame LE yra akcininkė, kuris kaip vilties žiburėlis buvo padarytas, net šitos teisės perleistos rusams“, – virkavo „NDX Energijos“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius, iliustruodamas, kokia baisi toji LE, negailestingai užgesinanti net ir vilties žiburėlį. Tuomet atrodė tiesiog neįtikėtina, kaip tokį baisų žmogų, LE generalinį direktorių Rymantą Juozaitį, „VP Market“ įsileido gyventi į savo namų kvartalą.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas atsakydamas į tokį „NDX Energijos“ pareiškimą garsiai pareiškė, kad ultimatumų kalba vyriausybei nepriimtina. Tačiau vos po kelių dienų jis visiškai pakeitė savo kalbos toną – jau ėmė teigti, kad LE vadovybė sudarė kelis sandorius dėl elektros energijos eksporto ir importo tuomet, kai tokie sandoriai turėjo būti apriboti, ir tai Lietuvai gali pakenkti derantis dėl atominės statybos. Įtaręs blogus dalykus, Gediminas Kirkilas kreipėsi į ūkio ministrą Vytą Navicką, Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Valstybės kontrolę, kad blogieji sandėriai būtų ištirti. Tiesa, toks premjero žygis atrodė mažumą keistas, nes visoms minėtoms sutartims buvo pritarusi LE valdyba, kurioje pusė narių – iš Ūkio ministerijos.

Tuo pačiu metu sužinojome ir kitų dalykų apie Rymantą Juozaitį – už daugiau nei pusę milijono litų jis įsigijo savo vadovaujamos įmonės akcijų, atlieka manipuliacijas sklypais ir t.t. Tačiau galų gale istorija pasisuko visai ne ta kryptimi, kaip galėjo tikėtis patiklus pilietis, ir pasibaigė visai laimingai. Praėjusią savaitę paskelbta, kad Rymantas Juozaitis „konsensuso keliu“, pritarus ir vyriausybės, ir „VP Market“ atstovams, išrinktas „Leo LT“ valdybos pirmininku.  „NDX Energijos“ vadovas už gerą darbą ir „rezultatus“ jam žada vieno milijono litų atlyginimą.

Blogas R. Juozaitis vadovavo blogai „Lietuvos energijai“ tuo metu, kai reikėjo sumažinti jos vaidmenį „Leo LT“ kūrime, kad padidėtų „NDX Energijos“ svoris. Tuo metu, kai R. Juozaitis neįtikėtinai lengvai užleido savo bendrovės pozicijas, jis, matyt, jau tapo pusiau geras. Geras R. Juozaitis vadovaus „Leo LT“ valdybai. Kas galėtų paneigti, kad R. Juozaitis „geras“ buvo jau nuo pat pradžių?

Prielaidos, spėjimai, teorijos, kurios kada nors bus išaiškintos – o gal ir ne. Paslaptingi sąmokslininkai trauko už virvelių šokančias lėles ir rodo mums spektaklį. Gerai būtų būti bent mažumą atidesniems.