Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
Atominė karštligė
Visagino atominės elektrinės (AE) projektas šių metų kovo mėnesį įgijo visai naują kontekstą. Po kovo 11 dieną Japoniją nusiaubusio žemės drebėjimo ir cunamio, kai buvo pažeistos atominės elektrinės, pasaulis iš naujo pradėjo reikšti susirūpinimą šių elektrinių saugumu. Tačiau pasaulio reakcija, raginimai iš naujo peržiūrėti atominės energetikos plėtrą ir jėgainių saugumo reikalavimus nė kiek nesutrikdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Susitikę Minske kovo 16 dieną abu prezidentai sutarė, kad Rusija suteiks 6 mlrd. JAV dolerių paskolą Baltarusijoje, prie pat sienos su Lietuva, įgyvendinamam Astravo AE projektui.
Dar vieną, Baltijos AE, projektą Rusija įgyvendina Kaliningrado srityje. Visuose trijuose regiono AE projektuose lieka daugybė neatsakytų klausimų. Šiandien niekas negalėtų tiksliai prognozuoti, kaip pasiseks juos įgyvendinti. Tačiau aišku viena: rusai stumia į priekį savus projektus visomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis.
O ką galime pasakyti apie Lietuvos Vyriausybės ir jos energetikos politikai diriguojančios prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus? Vyriausybės atstovai Baltijos ir Astravo AE projektus ilgai vadino kaimynų viešųjų ryšių akcija. Šiuo metu lyg ir pradėtas reikšti susirūpinimas, tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas net ir dabar netiki, kad AE projektas Baltarusijoje bus rimtai įgyvendinamas. Ar Lietuvos vadovų veiksmai ir vertinimai yra
adekvatūs? Ar nepasiduodama iliuzijoms, taip pat ir dėl savos AE statybos perspektyvos? Ar padėtis valdoma, ar numatomos strateginės alternatyvos, visais atvejais užtikrinančios Lietuvos energetinę nepriklausomybę?
Energetikos ministras A.Sekmokas kalbėdamas Seime kovo 17-ąją reiškė įsitikinimą, kad Baltarusija savos AE nestatys. Argumentai – “nesugriaunami”: šalis neturi atominės energetikos patyrimo, reguliuojančios institucijos, atitinkamo įstatymo ir t. t. Tačiau po A.Lukašenkos ir V.Putino susitarimo akivaizdu, kad AE čia statytų ne Baltarusija, o Rusija, turinti didžiulę AE statybų patirtį. Apie įstatymo nebuvimą ar institucijos trūkumą tokioje valstybėje kaip Baltarusija nė neverta kalbėti: tai gali atsirasti per vieną naktį. Kovo 23 dieną A.Sekmoko pareikštos mintys, kad Lietuva gali užblokuoti Baltarusijos AE statybą priimdama savo nacionalinį įstatymą, kurio esmės ministras neatskleidė, panašios į fantazijas ar net kliedesius. Ne mažiau iliuzinė atrodo ir ministro minėta Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri esą sustabdytų Baltarusijos planus. Kol kas būtų sunku įsivaizduoti tokios direktyvos turinį ir tai, kad ją svarstytų ir jai pritartų dauguma ES valstybių.
Kovo 25 dieną pranešta, kad Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pritarė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymams, kuriais siekiama padidinti atominės energetikos saugumą ES kaimynystėje esančiose ir planuojamose statyti elektrinėse: ES iš kaimynių valstybių reikalaus atlikti tuos pačius patikimumo testus, kaip ir ES narėse. Prezidentė taip pat paragino ES valstybes prisidėti prie Lietuvos iniciatyvos nepirkti elektros energijos iš jėgainių, kurios neužtikrina aukščiausių saugumo standartų. Kol kas neaišku, ar pastaroji nuostata bus įrašyta į koncepciją, kuri turės apibrėžti, kaip ES branduolinės saugos reikalavimai turės būti taikomi gretimoms valstybėms. Tačiau grėsmė, kad elektra nebus perkama, gali kiek paveikti nebent AE Kaliningrado srityje statybą, nes energetiškai izoliuotame anklave didelė jėgainė neturėtų prasmės. Tuo metu Baltarusija, statydama jėgainę, gali suvartoti daug elektros energijos, be to, šios šalies AE būtų įtraukta į Rusijos energetinę sistemą. Iš tokios sistemos perkant elektros energiją nustatyti, kad elektros srovė atkeliauja iš konkrečios elektrinės, kaip žinoma, neįmanoma.
Ministras pirmininkas A.Kubilius ir energetikos ministras A.Sekmokas demonstruoja entuziazmą, kalbėdami apie Visagino AE projektą, tačiau skeptikų balsai darosi vis garsesni. Rusija vykdo ir vis stiprina propagandinį karą. Pavyzdžiui, Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos kovo mėnesio biuletenyje paskelbta, kad Lietuva jau sutiko importuoti didelį būsimos Baltijos AE pagamintos elektros energijos kiekį. Branduolinės energetikos specialisto Sauliaus Kuto teigimu, tai dar viena vinis į Visagino AE vizijos karstą. Galimas investuotojas tikrai susimąstys, ar verta investuoti į Lietuvos jėgainę, jei rinkai siūloma pigi šalia esančios valstybės elektros energija. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas patvirtino turįs informacijos, kad Pietų Korėjos bendrovė “Kepco” iš Visagino AE statybos konkurso pasitraukė dėl Rusijos spaudimo. Atitinkamai dirbama ir su kitomis bendrovėmis, kurios svarstė ar dar svarsto planus dalyvauti projekte. Po avarijų Japonijos AE Visagino jėgainės perspektyvos apsitraukė dar didesne migla, nes susvyravo pasitikėjimas visa atomine energetika. Tiesa, rusams tai – nė motais.
Nelabai girdėti, kad trys kaimynų valstybės partnerės, kurios lyg ir kartu su Lietuva rengiasi statyti Visagino AE, reikštų didesnį susirūpinimą, jog Rusija šiam projektui skelbia šachą. Gal šiuo projektu nusivilta ir juo jau nebetikima, gal jis jau liko tik mūsų energetikos ministro svajose?
Lietuvai nebūtų tragedijos, jei Visagino AE liktų nepastatyta. Tačiau užsitęsęs skendėjimas iliuzijose – rimta bėda: energija ir lėšos švaistomos ne ten, kur derėtų, apleidžiami alternatyvaus apsirūpinimo energija būdai, kurių tikrai esama.
« Skirtingos Lietuvos, skirtingi likimai
Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!