Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė
Atominė elektrinė: statyti ar nestatyti?
Ar Lietuvoje bus pastatyta nauja atominė jėgainė? Džiaugiuosi girdėdamas Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų kalbas apie tai, kad reikia priremti prie sienos ar gal net išformuoti nacionalinį investuotoją bendrovę „Leo LT“. Tačiau neramu, kad tokie ketinimai visiškai užgožia klausimą, kuris, manyčiau, yra daug svarbesnis: ar Lietuvai reikia atominės jėgainės? Ar šalis ją turės?
Ar statysim – neaišku
Premjeras Andrius Kubilius, balandžio 14 d. pristatinėdamas Vyriausybės metinę ataskaitą Seime, buvo paprašytas išvardyti tris svarbiausius Vyriausybės prioritetus. Tarp gana nerišliai vardijamų ir miglotų prioritetų atominės jėgainės nebuvo. Taip pat ir 100 puslapių naujojoje Vyriausybės ataskaitoje apie „Leo LT“ ir atominę jėgainę vos užsimenama, lyg pro sukąstus dantis. Tai keista, nes kalbama apie gigantišką projektą, kurio sąmata sulyginama su metiniu valstybės biudžetu, projektą, turintį laiduoti Lietuvai energetinę nepriklausomybę ilgiems ateities dešimtmečiams. Didžiausias tų pačių konservatorių kaltinimas buvusiai vyriausybei buvo tai, kad kuriamoji bendrovė „Leo LT“ nebuvo aiškiai įpareigota įgyvendinti atominės elektrinės statybos projektą. Buvo įtarinėjama, kad elektrinės visai nesiruošia statyti „Leo LT“ mažoji akcininkė „NDX Energija“, priklausanti „VP Market“ dešimtukui. Tai skambėjo kaip baisūs kaltinimai. Tiesą sakant, dabar tokias pat abejones galima peradresuoti A. Kubiliaus vyriausybei. O juk į pastaruosius rinkimus konservatoriai ėjo nešdami atominės elektrinės statybos ir kovos su „Leo LT“ šūkius.
Žinoma, atominė elektrinė negali būti pats sau tikslas – svarbiausias tikslas yra Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Gali būti, kad šiam tikslui pasiekti esama kitų būdų, nei branduolinės jėgainės statyba. Tačiau alternatyvų turėtų būti intensyviai ieškoma, apie tai diskutuojama, o šiuo metu valdžia apie tai keistai tyli.
Stinga konstruktyvumo
Pradžioje atrodė, kad laukiama Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, jo nuomonės apie „Leo LT“ kūrimą. Taip sugaišti beveik keturi mėnesiai. Šitoks trypčiojimas nepateisinamas, nes tai, kad klausimas gulėjo ant KT stalo, nereiškia, kad Seimas ir Vyriausybė negalėjo atsiraitoję rankoves imtis darbų, jei manė, kad jie svarbūs ir skubūs. KT priėmė kompromisinį sprendimą, kurį buvo galima prognozuoti – kuriant „Leo LT“ nustatė šiokį tokį pažeidimą, tačiau sandorio esmė liko teisiškai nepažeista. Šiuo metu nuo KT sprendimo, kuris buvo priimtas kovo 2 d., jau yra praėję pusantro mėnesio, tačiau ir toliau jokių poslinkių projekte nematyti.
Tiesa, atsistatydino „Leo LT“ vadovybė. Natūralu, kad naujoji vyriausybė į tokius postus skiria jai priimtinus žmones, juo labiau, kad gudragalviai „VP Market“ vyrukai iš tiesų buvo apie viską pamąstę. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje rektorių Julių Niedvarą prižiūrėjo šios Mokyklos Tarybos pirmininkas Nerijus Numavičius, o „Leo LT“ jau atvirkščiai – N. Numavičiaus veiksmus prižiūrėjo „Leo LT“ valdybos pirmininkas J. Niedvaras. Kažin, ar tokie dalykai nutinka atsitiktinai ir be didesnės prasmės. Tačiau šiuo atveju labiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad skiriant naujus vadovus aiškiai nebuvo pasakyta, ko iš jų tikimasi, koks mandatas jiems suteikiamas. O juk proga buvo išties gera, ir tai turėjo išgirsti visi, visa visuomenė.
Aišku, čia verta paminėti šiuo metu Seime svarstomą pasiūlymą naikinti Atominės energetikos įstatymą, pagal kurį įsteigtas „Leo LT“, kartu panaikinant „Leo LT“ steigimo sutartį. Taip pat pateiktas alternatyvus pasiūlymas – dabartinę „Leo LT“ bendrovę išskaidyti dalimis. Intensyviai svarstoma, kiek milijardų litų turi grąžinti „NDX Energija“ į valstybės iždą. Gal kam tai ir kelia džiaugsmo, tačiau tokie pasiūlymai turi prasmę tik tokiu atveju, jei mes žinom ir siūlom kitus atominės elektrinės statybos būdus arba apsisprendėme šio projekto atsisakyti. Kitu atveju – tai tiesiog klaidžiojimas migloje, stengiantis gražiai atrodyti patiems sau. Prarandamas brangus laikas.
Tarsi pasityčiojimas yra tai, kad Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininku išrinktas „žalias“ politikas, įtariamas chuliganizmu Rokas Žilinskas. Neabejotinai ir šitai rodo valdančiosios daugumos požiūrį į šią problemą. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas atėjo į šį postą anaiptol netrykšdamas entuziazmu – prasitarė, jog atominės elektrinės projektas yra veikiau neįgyvendinamas. Jau dirbdamas ministru nelabai solidžiai kalbėjo, kad informacija apie šį įstrigusį projektą nutekinta užsienio slaptosioms tarnybos, vėliau tai neigė. Visa tai atrodo nerimtai.
Prezidentas supyko
Vis neapsispręsdami dėl atominės elektrinės statybos nelabai gražiai atrodom savo kaimynių, Latvijos, Estijos, Lenkijos akyse, kurias pakvietėm būti partnerėmis ir kurios dabar nežino, ko laukti. Prezidentas Valdas Adamkus supyko, kad nuolat gromuliuodama „Leo LT“ klausimą Vyriausybė pamiršo energetinius projektus, tačiau susitikęs su Latvijos ir Estijos prezidentais vis dėlto sensacingai pareiškė, kad kalbos užsibaigs, ir Lietuva pradės statyti atominę jėgainę.
Galbūt A. Sekmokas teisus – atominės jėgainės projektas yra pernelyg sudėtingas finansiniu, vadybiniu, technologiniu požiūriu, ir mes kaip valstybė nesam jam pasirengę, pribrendę. Be to, dar prieš formaliai priimant sprendimą statyti atominę jėgainę buvo aišku, kad neapsvarstytos visos alternatyvos apsirūpinti energija. Pavyzdžiui, jau minėtoje Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitoje pažymima, kad, įsigalėjus dujininkų interesams šilumos ūkyje, labai sunkiai stūmėsi į priekį vietinio kuro katilinių statyba. Tačiau šitai pripažinus nesiimama efektyvesnių veiksmų. Naujos kartos vėjo jėgainės ir kiti alternatyvūs apsirūpinimo energija būdai daugelyje Vakarų šalių daro stebuklus. Mes, atrodo, visas viltis susiejom su gigantomanišku projektu, tačiau įstrigom jo net nepradėję.
« Vargai dėl priesaikos
1 atsiliepimas
Siulau alternatyva – vietoj IAE statome dar viena akumuliacine tipo Kruonio elektrine ir perkame nakti elektra po 7-10 centu, ir ja naudojame diena. Rusai vis tiek Kaliningrado srityje stato Atomine elektrine ties Nemunu, ir to jau nebeisvengsime, nes tai jiems politiskai ir strategiskai svarbu. Taigi naktines energijos bus per akis, svarbu, kad jie neturetu monopolio. Todel plius statome elektros tiltus su ES tiklu per Svedija, Lenkija. Tada atkris ne tik AE statymo ir uzdarymo kaina, bet branduoliniu atlieku laidojimo problema (o tai dar vienos AE kaina), nes AE bus ne pas mus. Kodel niekas nekalba apie tai, kad vienai AE is tikro reikia triju AE pastatymo pinigu: pastatyti, uzdaryti, laidoti amziams branduolines atliekas?
kovo 16, 2012, 10:54