balandžio 14, 2010

Spausdinti Spausdinti

Universitetinės studijos globalizacijos verpete

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Studentų era"

Globalizacija ir žinių visuomenės plėtra daugumoje pasaulio valstybių iš esmės pakeitė aukštojo mokslo veidą. Visur, kur pažvelgsi – Kinijoje, Europoje, Jungtinėse Valstijose, Afrikoje – sparčiai auga studentų skaičius. Jau ne vienoje šalyje į aukštąsias mokyklas stoja daugiau nei pusė abiturientų.

Esminiai pokyčiai universitetinių studijų sistemoje įvyko vos per dešimtį metų. Aukštasis išsilavinimas jau nebėra elito privilegija. Aukštasis išsilavinimas yra būtinas, kad žmogus galėtų naudotis žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis, gyventi visavertį gyvenimą.

Universitetinės studijos vis labiau įgyja tarptautinį matmenį – plečiasi studentų, dėstytojų mainai, sparčiai populiarėja studijos užsienyje. Universitetai įgyja dar daugiau autonomijos ir pratinasi gyventi konkurencijos sąlygomis. Konkuruojama ne tik savoje valstybėje, bet ir su užsienio universitetais. Akademinės bendruomenės savivaldą vis labiau pakeičia vadybinis požiūris į universitetų valdymą. Daugėjant norinčiųjų studijuoti, vyriausybės nebeišgali finansuoti studijas visiems, todėl mokamų studijų universitetuose įvedimas yra pasaulinė tendencija (ryškus pavyzdys – Jungtinė Karalystė).

Lietuvoje vykdoma mokslo ir studijų reforma iš esmės atitinka pasaulines aukštojo mokslo tendencijas. Reikia pažymėti, kad ši reforma neįvedė mokamų studijų, kaip kažkodėl kartais sakoma. Viso labo pakeistas studijų finansavimo principas – pinigai seka paskui studentą, t. y., vietoj buvusių kvotų suteikiamas taip vadinamasis „studijų krepšelis“. Ši naujovė – tai žingsnis universitetų konkurencingumo kryptimi. Tai, kad dalis studentų, kuriems nesuteiktas „krepšelis“ studijuoti jų norimoje programoje, turi už studijas mokėti, yra natūralus reiškinys. Bene vienintelė reali alternatyva būtų išvis uždrausti tokiems studentams įstoti į universitetą. Tačiau tokį sprendimą būtų galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu.

Praėjusiais metais Pasaulio ekonomikos forumas pateikė pasaulio valstybių  konkurencingumo indeksą, kuriame Lietuvai suteikta 53-čia vieta, tačiau aukštojo mokslo sistemos konkurencingumas kur kas aukštesnis – 30-ta vieta pasaulyje. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumas įvertintas geriausiai tarp 12-os kitų vertintų sričių. Pavyzdžiui, šalies valdymo institucijoms suteikta 59-ta vieta – jų indeksas žemesnis nei bendras šalies įvertinimas.

Teko skaityti straipsnį, kurio vienoje ir toje pačioje pastraipoje teigiama, kad Lietuvos aukštasis mokslas yra visiškai sužlugęs, bet kartu čia pat pažymima, kad Lietuvoje parengti gydytojai lengvai įsidarbina Vakaruose. Reikia būti kritiškiems sau, tačiau nepriimtinas ir susiniekinimas, kuris, deja, neretai net peržengia sveiko proto ribas.

Žinoma, dalis Lietuvos jaunimo išvyksta studijuoti į užsienį, tačiau pranašystės, kad tai taps masiniu reiškiniu, nepasitvirtino. Lietuvos aukštasis mokslas iš esmės yra pajėgus įvykdyti savo misiją ir jam keliamus uždavinius. Manau, kad vykti studijuoti į užsienį vien dėl paties užsienio būtų klaida, nes ir Vakaruose esama įvairaus lygio universitetų. Reikia nepamiršti ir to, kad Lietuvos universitetų studentai turi galimybę semestrą ar kelis semestrus studijuoti jų pasirinktame užsienio universitete. Siekiantiems žinių yra sudarytos geros sąlygos pasisemti kitokios patirties.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)