Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Jei Don Kichotas būtų herojus, komiškoje ir beviltiškoje kovoje susirėmęs su vėjo malūnais, jo nebūtų verta prisiminti. Jo vardas tiek tąsomas abejotinos vertės kontekste, kad net baisu.

Don Kichotas yra svajotojas ir fantazuotojas, įtikėjęs savo svajomis. Tačiau jo svajos, nors ir kokios absurdiškos, perlydo realybę ir joje išsipildo. Kunigaikštis savo pilyje jį priima ir garbsto kaip tikrą riterį, o Sanča Pansa ima valdyti salą. Tai režisuojama, tačiau Don Kichotas ir Sanča Pansa to nežino, todėl jiems viskas vyksta iš tikrųjų.

O juk mes visi niekada nežinome, kas vyksta iš tikrųjų. To visai ir nereikia. Niekada. Neverta kamuotis dėl realybės – užtenka to, ką matome ir jaučiame.

Gyvenimas yra mūsų mintys. Gilaus intelektualo Don Kichoto mintys skraidina jį į neužmatomus tolius, į spalvingus pasaulius. Liežuvis, o ne kardas yra tikrasis Don Kichoto ginklas, kuriuo jis raiko gyvenimą.

Šlovė beprasmiam darbui, beprasmėms pastangoms, kurias užsikrauname savo noru!

Didesnę gyvenimo dalį dariau ir darau – pats negaliu pasakyti, ką. Esu įsivėlęs į plačiausių užmojų nesibaigiantį procesą, kurį galima apibūdinti tik neiginiais – taip, kaip budistai kalba apie nirvaną.

Šitie darbai, šitie užsiėmimai yra ne malonumas, ne bausmė, ne pinigai, ne savirealizacija, ne merdėjimas, ne gyvybė, ne proveržis, ne grimzdimas. Ne.

Jie neturi nieko bendra su mano egzistencija, mano tikraisiais norais ir ketinimais.

Kažkas, kažkur, kažkaip.

Laimingi tie, kurie atnašauja saikui, kurių širdys moka džiaugtis kilniomis proporcijomis, kurių tyko ekstazė vykdant kiekvieną imperatorišką Marko Aurelijaus priesaką, vis naujai apibūdinantį apgenėto, į ledą įkaustyto gyvenimo išmintį.

Dvigubai laimingi tie, kurie sugeba daugiau imti, nei duoti, patys visai to net nepastebėdami, kuriems nuodėmė dera prie marškinių ir kostiumo, kuriems nežabotas siautulys dovanoja:
tobulai palaimai – spalvotais konfeti sprogstančias katastrofas
ir kvapą gniaužiančiam vaikščiojimui – peilių ašmenis, kurių aštrumo pavydėtų bet kuris F-1 pilotas.

Trigubai laimingi tie, kurie geba matyti priežastis bei pasekmes, kurie iš savo protėvių Adomo ir Ievos paveldėjo polinkį į pačią didžiausią nuodėmę – nenumaldomą potraukį mėgautis Edeno obuolio sultimis.