Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė

Kas čia aplink mane? Kokie žmonės? Kodėl jie tokie raukšlėti, išplerę? Nelyginant spyruoklės iš jų kūno šokčioja įvairūs negalavimai. Amžiaus plėnys dengia jų asmenybę, ir visų pirma, ką pamanai, juos pamatęs – kad tai senstelėję žmogystos. Mano bendraamžiai.

Jie vargiai begali priimti ką nors naujo, ir iš savęs spinduliuoja tik kokčią, nuspėjamą banalybę. Bjauriausia, kad jie, kaip ir visos gyvos būtybės šioje žemėje, slapta ilgisi meilės.

Reikia paimti geležinę lazdą ir vyti juos už horizonto.

Jacksonas yra plastikinis gaminys, vargšas mutantas su įsodinta gailia širdimi, sukirmijusiose smegenyse nešiojantis nuodingas mintis, svajojantis šlykščiai elgtis su vaikais. Jis nužudė muziką, pavertęs ją cukruotais paveikslėliais ir trypčiojimais, o jo paties dainos tėra muzikali tarškalynė.

Seras McCartney – tai epinė asmenybė, gyvoji legenda, kartu išlaikęs maloniausius žmogaus bruožus, paprastas ir protingas bičas, kurį lengva įsivaizduoti savo draugu. Šis gerą dozę tyro vaikiškumo išlaikęs apskritaburnis yra visos mūsų muzikos pradininkas ir geriausias tradicijas iki šiol puoselėjantis patriarchas.

Niekada neičiau į Jacksono koncertą, tačiau būtinai apsilankyčiau McCartney pasirodyme.

Tačiau Jacksonas yra mano magnetas, kurį stebiu lyg suplyšusiomis aksominių burių draiskanomis pasipuošusią brigantiną, svaidomą riebiose ir juodose dervos vandenyno bangose. McCartney tegaliu pasiūlyti žinduką.