








Rusija sparčiai žengia savaip suprantamos „suverenios demokratijos“ keliu, tačiau Vakarai pirmenybę teikia kovai su terorizmu ir geriems ekonominiams santykiams. Net atvirą į save nukreiptą Rusijos panieką Vakarai linkę nuvertinti ir kiekvienam atvejui surasti paguodžiančių pateisinimų.
„Tu tarnauji ne Lietuvai, tu tarnauji mums“, kažkada kažkur kažkas iškėlė viešumon šią frazę, kuria esą apibūdinamas kai kurių Lietuvos tarnybų vadovų požiūris į pavaldinius ir apskritai į savo pareigas, į valstybę. Suprantu, kad ši frazė niekada nebus nei oficialiai patvirtinta, nei paneigta. Tačiau linkiu, kad mūsų šalyje ja niekas niekada nesivadovautų.
Kol kas, žinant – prisipažinkim, ranką pridėję ant širdies, – jog baudžiauninko mentalitetas tautoje dar nėra galutinai išsivadėjęs, nėra garantijų, jog ši maksima nėra naudojama.
Pasakojama, kad vienas iš didžiausių Graikijos išminčių, filosofijos pradininkas Talis Miletietis kartą numatęs gerą orą ir gausų alyvų derlių supirko visus alyvuogių presus, o po to juos pardavė daug didesne kaina. Tai jis daręs ne tam, kad praturtėtų, o kad Mileto gyventojams pademonstruotų intelekto ir išminties galią.
Pilietinė visuomenė turi tapti kur kas aktyvesnė Lietuvoje. Dabar jau aišku, kad tik šiuo keliu įmanoma pasiekti valstybės pažangos ir didesnės darnos. Vykstant Sąjūdžio dvidešimtmečio minėjimams, visuomenė turi prisiminti, kokius kalnus galima nuversti vienijant jėgas ir atkurti valstybės bei visų jos piliečių orumą.
Reikia pripažinti, kad chimera yra gana nemaloni būtybė: liūto galva, ožkos kūnu, drakono uodega. Deja, tokią chimerą turime savo valstybėje: verslo, politikos ir žiniasklaidos elitų susiliejimas, jų virtimas iš esmės vienu elitu, nežada nieko gero šalies demokratijai.