Pastarąjį dešimtmetį pasaulio aukštasis mokslas patyrė esminių pokyčių. Jis jau nebėra elito privilegija, nes tik išsilavinęs žmogus gali pasinaudoti visomis dinamiškos žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis ir gyventi visavertį gyvenimą. Todėl aukštasis mokslas turi būti prieinamas plačiam būriui žmonių. Nuolatinis mokymasis, prisitaikymas prie pokyčių tapo svarbiu veiksniu darbo rinkoje.

Skaityti toliau …

Net globalizacijos laikotarpiu skelbti nacionalinės valstybės laidotuves dar ne laikas. Nacionalinės valstybės toli gražu nėra praeities atgyvena ir nepraranda savo reikšmės. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar jos atkakliai, dažnai nesiskaitydamos su priemonėmis, gina savo interesus. Tie interesai šiuo metu yra ne tik kariniai, bet ir informaciniai, kultūriniai, o visų pirma – ekonominiai.

Skaityti toliau …

Globali finansų krizė ženklina dar vienos epochos pabaigą. Krizė it signalinė raketa, nors ir trumpam, apšvietė tikrąjį vietovės peizažą. Ši tiesos akimirka pasirodė nesanti nei linksma, nei viltinga. Pasaulį užvaldęs pragmatizmas labai greitai virto cinizmu, abejingumu aukštesnėms vertybėms, tarp jų ir demokratijai. Kitas to paties proceso aspektas – išryškėjo anaiptol ne dailus, o veikiau veidmainiškas išliaupsinto ekonominio liberalizmo veidas.

Skaityti toliau …

Lietuvių amžinas niurnėjimas – kaip vuvuzelų gausmas. Galima vardyti – Lietuvoje serga ekonomika, politika, demokratija, kultūra… Skundų gal net pernelyg daug. Tačiau iš tikrųjų, kaip pastebėjo Andrius Užkalnis, Lietuvoje nėra tokių blogybių, kurios būtų būdingos tik mūsų kraštui ir liktų nežinomos kitur.

Skaityti toliau …

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną prasmingai paminėjo daugelis mažų ir didelių miestų gyventojų. Ta proga atsirado ir klausiančiųjų – kodėl minime šią dieną? Kas sieja dabarties Lietuvą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK)?

Skaityti toliau …