Atsistokite ant milžino pečių! – ragina įžūlus tinklalapis, žadėdamas nepaprastą, kvapą gniaužiantį peizažą.
Visada norėjau eiti pats vienas, savo kojomis, tačiau ėmiau ir pasidaviau reklamai. Bėginėju, striksiu nuo vieno milžino peties ant kito. Milžinai mane neša skraidina virš debesų.
Prisipažinau, kad pats eiti negaliu – tik kėblinti. O su milžinais – daug linksmiau.
Ir dabar jau visai būtų gerai – numirti. O šitai baisu, kai eini pats, savo kojomis, nes taip gaila nebaigti pradėto kelio.