Praėjusio amžiaus viduryje Enrico Fermi suformulavo paradoksą, kuris vėliau buvo pavadintas jo vardu: yra didelė nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybė, tačiau nėra tokių civilizacijų egzistavimo įrodymų. E.Fermi kolega fizikas Leo Szilardas kartą juokaudamas prasitarė, kad ateivių iš tiesų esama, bet jie save vadina vengrais.
L.Szilardas visų pirma turėjo omenyje unikalią vengrų kalbą, kuri skiriasi nuo vengrų kaimynų ir daugelio kitų Europos kalbų. Pastaruosius dvejus metus Vengrija išties tapo unikalia šalimi, vykdančia visuotinio dėmesio sulaukusią politinę reformą, tačiau dėl jos jau niekam nekyla noras juokauti. Vengrijos reformos priešininkų ir šalininkų nuomonių beveik neįmanoma sutaikyti.
Teigdama, kad galų gale atėjo laikas atsikratyti komunistinio palikimo, konservatyvi Vengrijos “Fidesz” politinė partija ir jos lyderis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pradėjo nuodugnias visų sričių reformas, kurios grindžiamos krikščioniškosiomis vertybėmis, individualia atsakomybe. Dabartiniai Vengrijos valdantieji nacionalinę savimonę laiko svarbia vertybe ir pabrėžia šeimos reikšmę.
Krašto viduje dominuoja reformos šalininkai, o jos įkvėpėjas V.Orbanas yra labai populiarus. Vien šiais metais buvo surengti keli piliečių mitingai, kuriuose savo paramą V.Orbanui išreiškė šimtai tūkstančių žmonių. Vengrijos reformos kur kas mažiau populiarios Vakarų valstybėse – daugelis institucijų, organizacijų, politikų, žiniasklaidos priemonių įspėja apie Vengrijoje vykdomus demokratijos suvaržymus. Nepasitenkinimą reformomis reiškia Vengrijos opozicija, dalis žiniasklaidos priemonių.
Kaip ir visada, kai kyla daug emocijų, linkstama sutirštinti spalvas. Taip yra ir šiuo atveju.
Vengrija nebuvo ir nėra antieuropietiška valstybė – beje, taip jau sutapo, kad 2011 metų pirmąjį pusmetį šalis pirmininkavo Europos Sąjungai (ES) ir vykdė šią pareigą garbingai. Vengrijoje nėra nei rimtesnių žodžio laisvės suvaržymų, nei juo labiau politinių kalinių. Kita vertus, negalima teigti, kad ES ar Europos Komisija (EK) vykdytų nepaskelbtą karą prieš Vengriją, kaip yra neretai sakoma.
Kritikos, įvairių komentarų, vertinimų apstu, tačiau iš to didelio debesies palijo mažas lietus. Atidžiai peržiūrėjusi naująją Vengrijos Konstituciją ir kelis šimtus priimtų įstatymų EK atrado vos tris nuostatas, kurios, Komisijos nuomone, galbūt pažeidė ES teisę. Buvo pastebėta, kad Vengrijos įstatymai pažeidžia centrinio šalies banko ir duomenų apsaugos priežiūros institucijos nepriklausomybę, taip pat nepagrįstai ir staigiai sumažina teisėjų pensinį amžių.
Komisija pradėjo tris oficialias tyrimų procedūras ir kreipėsi į Vengriją su prašymu pateikti paaiškinimus. Gavusi atsakymus EK pareiškė, kad klausimas dėl centrinio banko nepriklausomybės išspręstas, tačiau dar liko kai kurių neaiškumų dėl kitų dviejų klausimų, todėl procedūra bus tęsiama.
Šios likusios teisinės problemos yra visiškai menkos, palyginti su Vengrijos vykdomų reformų mastais. Čia verta pažymėti, kad oficialiai Vengrijai nėra priekaištaujama nei dėl krikščionybės reikšmės pažymėjimo Konstitucijoje, nei dėl išskirtinio šeimos kaip vyro ir moters santuokos paminėjimo, nei dėl žmogaus gyvybės gynimo nuo pat pradėjimo momento. Kritikai, kurie, pasirėmę Vengrijos pavyzdžiu, teigia, kad ES kėsinasi į valstybės nepriklausomybę, turėtų prikąsti liežuvį.
Taip, daug kam Europoje nepatinka, kad Vengrija atsigrįžta į konservatyviąsias vertybes. Tokie apžvalgininkai ir politikai yra linkę įsivaizduoti, kad Europa turi žygiuoti tik viena kryptimi – didesnio kairumo link. Kita vertus, ir pats V.Orbanas nesirenka žodžių, vaizduodamas save ir savo šalį kovos su Briuselio biurokratais kankiniais. Požiūriai išties skiriasi, tačiau labiau įsigilinus ir į vienos, ir kitos pusės argumentus paaiškėja, kad bent jau kol kas remiamasi greičiau įtarinėjimais, o ne tikrais faktais.
Vengrijos reforma yra gerai apmąstyta, ją vykdant atsižvelgta į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Tai liudija ir milžiniška Vengrijos žmonių parama vykdomoms permainoms. Tačiau, deja, tai savaime dar negarantuoja reformos sėkmės.
Esama tiesos teiginiuose, kad reformų metu Vengrijos demokratijoje pažeidžiama stabdžių ir atsvarų sistema. Kalbame ne apie atskirus įstatymus ar konkrečius ES teisės pažeidimus, o apie pačią demokratinę sistemą. Visose srityse – finansų ir žiniasklaidos priežiūros, duomenų apsaugos ir teisėtvarkos – vykdomas centralizavimas, valdymas kiek įmanoma politizuojamas ir sutelkiamas vienose rankose, o tai yra partijos “Fidesz” rankos.
Pavyzdžiui, įkurtas Nacionalinis teisės biuras, o jo vadovui, kuris pareigas eis devynerius metus, suteikiami didžiuliai įgaliojimai skiriant teisėjus ir iš vieno teismo į kitą perkeliant bylas. Šio biuro vadove tapo Tunde Handė, asmeninė premjero draugė ir vieno iš “Fidesz” lyderių žmona. Taip atsiranda prielaidos paminti viešuosius interesus. Platų padėties Vengrijoje tyrimą atlikusi organizacija “Transparency International” konstatavo, kad Vengriją yra užvaldžiusios privačios interesų grupės.
Pati reformos schema yra taip pat ganėtinai rizikinga. Konstitucijoje duodama nuoroda į 50 pagrindinių įstatymų, kurie reguliuos visas svarbiausias valstybės gyvenimo sritis. Šiems įstatymams priimti ar pakeisti reikia tiek pat parlamento narių balsų, kiek ir Konstitucijai – dviejų trečdalių. O jei ateityje vyriausybė tokios daugumos neturės? “Fidesz” priimtus įstatymus bus sunku pakeisti, be to, ši partija galės blokuoti bet kokią pataisą, jei turės daugiau nei trečdalį balsų.
Net jeigu teigsime, kad sistema gerai veikia šiuo metu, kokia ji virs per 20, 30 metų? Į kieno rankas pateks tokia sukoncentruota valdžia?
Vengrijos Konstitucijai teks laiko išbandymas, o šiuo metu V.Orbano vyriausybė patiria rimtų finansinių sunkumų: šalis viršijo nustatytą biudžeto deficitą, ir ES jai sustabdė 495 mlrd. eurų pagalbos paketo skyrimą.