Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu Helsinkyje praėjusią savaitę pateikė atsakymus į kai kuriuos senus klausimus, tačiau kartu užminė naujų mįslių.
Naujienų agentūra “Reuters” cituoja D.Grybauskaitę, pasak kurios, V.Putinas patvirtino, kad Rusija derasi su Lenkija dėl Mažeikių įmonės pirkimo. Kad V.Putinas tai patvirtino, BNS pakartojo ir prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Formuluotė “V.Putinas patvirtino” verčia suklusti, turint galvoje tai, kad V.Putinas, bent jau kiek žinoma, ir yra vienintelis šios žinios šaltinis – pats ją pateikė, pats ir patvirtino.
Dar įdomesnė nei šis stilistinis saltomortale, yra V.Putino mintis apie naftos tiekimo Mažeikių įmonei atnaujinimo sąlygas. Nuo minėtų derybų dėl įmonės pirkimo sėkmės priklausys, ar Rusija atnaujins Lietuvai naftos tiekimą – tokį V.Putino teiginį D.Grybauskaitė dalykiškai perpasakojo agentūrai “Reuters”. Nežinia kodėl niekas nepastebi šio Rusijos premjero teiginio sensacingumo. Rusija nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu “Družba” prieš daugiau nei dvejus metus, iškart po to, kai Lietuva “drįso” parduoti “Mažeikių naftą” ne tam, kam norėjo Kremlius. Tačiau Rusija teigė, kad tai lėmė vien techninės priežastys – sename naftotiekyje esą atsirado daug skylių, jo remontas brangiai kainuotų. Tai turbūt buvo ir Lietuvos diplomatinės veiklos spraga, kad šio klausimo nesugebėta išsiaiškinti iki galo. Gerai, kad už mus tai padarė V.Putinas.
Minėti Rusijos premjero teiginiai reikšmingi tuo, jog Rusija viešai pripažįsta ekonomines priemones naudojanti politiniams tikslams ir tokiais būdais baudžianti gretimas valstybes vien už tai, kad jos parodė savarankiškumo krislą. Toks Rusijos elgesys byloja, kad ši šalis nėra pasirengusi santykiuose tarp valstybių laikytis lygiateisiškumo principo. Liūdna, jei mums tai atrodo natūralus ir savaime suprantamas dalykas. Liūdna, kad šias žinias išklausome fatalistiškai nulenkę galvas, net užmiršę, kad tokiu būdu Rusija primeta savo žaidimo sąlygas ne tik mūsų valstybei, bet ir Europos Sąjungai (ES).
Gerai prisimenu 2002 metų vasarą, kai į Lietuvą prisistatyti politikams ir visuomenei atvyko bendrovės “Jukos” vadovai. “Jukos” buvo ką tik įsigijusi “Mažeikių naftą” – po to, kai iš jos pasitraukė amerikiečių bendrovė “Williams”. Antrinei “Jukos” bendrovei atstovavo jos vadovas lordas Davidas Owenas, buvęs žymus Jungtinės Karalystės politikas. Jis Lietuvos visuomenei paskelbė svarbiausią žinią: Rusijos kapitalo nereikia bijoti, nes nauja verslo Rusija esanti jau visai kitokia nei senų laikų Rusija. Lordas, buvęs Didžiosios Britanijos ministras, dalijosi prisiminimais, kaip jis kadaise įsakė povandeniniuose laivuose montuoti branduolines galvutes, nukreiptas į Rusiją. Tačiau 2002 metais lordas sakė esąs įsitikinęs, kad Rusijoje vyksta esminiai pasikeitimai. Lietuva priėmė šiuos paaiškinimus. Lietuvos žiniasklaida ir visuomenė tuo metu, po “Williams” pasitraukimo, buvo linkusi pripažinti, jog politikuoti sprendžiant ekonominius klausimus nėra prasmės.
Dabar jau žinome, kas nutiko “Jukos”, kurios vadovai atsisakė ištikimai tarnauti Kremliui. Kremliaus kontrolei stiprėjant visose Rusijos gyvenimo srityse, naivu būtų manyti, jog su Rusija yra įmanoma sėkmingai plėtoti verslą, visiškai atsiribojant nuo Kremliaus politinių užmačių. Tačiau įdomu, kad tokių naivuolių Lietuvoje atsiranda. Spaudos konferenciją surengęs Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigė, kad jei buvusią “Mažeikių naftą” perimtų rusai, bendrovė galbūt atsigautų, o Lietuvos biudžetas pasipildytų. Jo nuomone, Lietuva labai daug prarado, kad taip kvailai sprendė “Mažeikių naftos” problemas. Seimo narys fantazuoja apie idealų variantą – puikiausia būtų, jei dalį įmonės akcijų valdytų ES bendrovės, dalį – Rusijos bendrovės ir dalis akcijų būtų Lietuvos rankose. Tada ne tik Lietuva apsirūpintų nafta, bet ši esą tekėtų net ir į eksporto rinkas. Tačiau dera priminti, jog taip kvailai “Mažeikių naftos” problemas sprendė ne kuri nors kita, o socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė, kuri ir pardavė įmonę lenkų koncernui. Kita vertus, fantazija, kad Rusija “atsuktų kranelius” net ir neturėdama visiškos įmonės kontrolės, tėra pigi spekuliacija, kurią sau leidžia solidžia save laikančios partijos atstovas.
V.Putinas susitikime su D.Grybauskaite pripažino, kad prieš Lietuvą vykdoma dalinė energetinė blokada. Jis, galbūt net iš piršto išlauždamas derybų dėl įmonės pardavimo faktą, leido aiškiai suprasti, jog Kremliaus tikslas – Mažeikių įmonės kontrolė. Toks manevras atskleidė, jog tai – ne Rusijos ekonominis, o Kremliaus politinis interesas.