- Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė - https://sauliusspurga.lt -

Nutekinti laiškai ir prezidentės įvaizdis

Į viešumą nutekėjęs prezidentė [1]s Dalios Grybauskaitės elektroninis susirašinėjimas tapo itin aptarinėjama tema. Labai greitai įvyko dar vienas nutekėjimas – buvo paviešinta Seimo komitetui teikta Valstybės saugumo komiteto (VSD [2]) pažyma apie koncerno „MG Baltic [3]“ veiklą, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Daryti kokias nors išsamesnes išvadas apie minėtą pažymą kol kas sunku, juo labiau kad vis atsiranda naujos informacijos ir įvairių vertinimų.

Daugiau apibendrinimų galima pateikti apie paskelbtą prezidentė [1]s ir tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio susirašinėjimą. Ką, įvertinus šiuos elektroninius laiškus, galima pasakyti apie prezidentę? Kaip jų paviešinimas paveikė visuomenės susidarytą nuomonę apie valstybės vadovės įvaizdį?

Laiškai atskleidžia, kad D. Grybauskaitė labai pasitikėjo E. Masiuliu ir laikė jį artimu politiniu sąjungininku, bendražygiu. Prezidentė [4] su E. Masiuliu susirašinėjo iki pat tos dienos 2016-ųjų gegužę, kai šio politiko bute buvo atlikta krata ir jis apkaltintas kyšio paėmimu. Paradoksalu, bet šiuo atveju valstybės vadovė tapo savo kurtos nepakantumo korupcijai sistemos savita auka. Ji ne vienus metus siekė, kad Lietuvoje nebūtų nebaudžiamų asmenų, kad teisėsaugos institucijos pradėtų tyrimus be politikų valios ir žinios. Kaip matome, ši sistema suveikė. Akivaizdu, jog pareigūnai kurį laiką E. Masiulį sekė, o pačios „operacijos“ nederino su prezidente – šalies vadovė nežinojo, kad politikui virš galvos tvenkiasi rimti įtarimai.

Nors nuolat pasigirsta kaltinimų D. Grybauskaitei dėl jos mėginimų teisėsaugos institucijas paversti „kišeninėmis“, paskelbti laiškai liudija, jog taip nėra. Vis dėlto prezidentė [1]s autoritetas neišvengiamai nukentės. Ilgus metus ji puoselėjo savo, kaip vadovės, iškilusios virš partinių rietenų, įvaizdį, tuo metu laiškai atskleidžia, kad prezidentė ne tik rūpinosi valstybiniais reikalais, bet ir stengėsi padėti ją rinkimuose rėmusiai partijai – Liberalų sąjūdžiui, kartais net konkrečiai paragindama pasinaudoti oponentų silpnybėmis. D. Grybauskaitei tai atsilieps dvigubai skaudžiau dėl sunkių įtarimų, kritusių ant susirašinėjimo partnerio, nors tuo laikotarpiu ji tokios baigties nenujautė. Prezidentei turbūt bus nelengva rasti tinkamą kalbos toną, kai netrukus skaitys metinį pranešimą.

Ne viename laiške aptariamos rimtos valstybės problemos. Vis dėlto tie laiškai siųsti iš savotišku vardu pavadinto elektroninio pašto, juose pasitaiko klaidų, apsirikimų ir liapsusų, dažnai buvo rašomi be diakritinių ženklų. Yra ir nesėkmingų, dviprasmiškų pasakymų bei užuominų.

Iš prezidento visada tikimės „prezidentinės laikysenos“. Tai reiškia, kad valstybės vadovas visuomet turi būti orus. Aptariami laiškai neretai neatitinka tokios laikysenos standartų, tad autoriteto prezidentei tikrai nepridės. Pagaliau ir tai, kad WikiLeaks epochoje įvairiausios mintys patikimos elektroniniams laiškams, akivaizdu, nėra apdairumo ir politinės išminties požymis.

Dabar derėtų aptarti garsiausią šių laiškų sakinį: „Galite perduoti linkėjimus Mockui, kad patrauktų savo skaliką.“ Turimas omenyje „MG Baltic [3]“ koncernui priklausančios LNK televizijos žurnalistas Tomas Dapkus [5].

Šis sakinys meta šešėlį prezidentei net keliais aspektais. Ji, naudodamasi savo aukšta tribūna, nepraleidžia progos žarstyti kritikos „oligarchams“, tačiau kaip politinį sąjungininką pasirinko itin artimą „MG Baltic [3]“ politiką E. Masiulį. Politiniuose sluoksniuose šio žmogaus vadovaujamos partijos ir koncerno ryšiai seniai nebuvo paslaptis, o minėtas sakinys išduoda, kad tai žinojo ir pati D. Grybauskaitė. Kita vertus, galima interpretuoti, jog prezidentė [1] per politiką E. Masiulį ir koncerno, kuriam priklauso žiniasklaidos priemonė, vadovybę mėgina daryti įtaką žurnalistui, o tai galbūt net Konstitucijos pažeidimas.

Pasigirdus tokiems kaltinimams ant stalo buvo mesta nauja korta – spaudai nutekinta Seimo komitetui skirta VSD [2] pažyma, kurioje pateikta duomenų, kad T. Dapkus [5], „MG Baltic [3]“ siekiant savų tikslų, atliko toli gražu ne vien žurnalisto vaidmenį, jis net šantažavo kai kuriuos pareigūnus. Ši pažyma kaipmat nutildė valstybės vadovės oponentus ir kitus kritikus, garsiai kalbėjusius, jog prezidentė [1], mėgindama daryti įtaką žurnalistui, viršijo savo įgaliojimus.

Tikslai pasiekti, tačiau įsitvirtinusią praktiką politines problemas spręsti pažymų nutekinimu žiniasklaidai kažin ar galima vadinti normalia. Beveik niekas nekreipia dėmesio, kad dokumentas, kurį visi puolė studijuoti, gautas neteisėtai. Apie tai, jog šis nutekinimo faktas turėtų būti ištirtas, o dėl jo kalti politikai ir pareigūnai patraukti atsakomybėm, kažin kodėl nėra jokios kalbos.

Su pažymomis apie „MG Baltic [3]“ įtaką ir T. Dapkaus vaidmenį prezidentė [1]buvo susipažinusi anksčiau. Jos prašymas „perduoti palinkėjimus“ gali būti vertinamas ir kitaip – kaip retorinė figūra, kaip tam tikras signalas, juo labiau tam tikru požiūriu pateisinamas, gavus minėtą informaciją iš VSD [2]. Kita vertus, iš pažymų prezidentė gerai žinojo ir apie koncerno įtaką Liberalų sąjūdžiui. Galima spėti, kad E. Masiuliui demonstruojant besąlygišką ir žvalią paramą, kuri atsispindi ir elektroniniuose laiškuose, prezidentė tiesiog nekreipė dėmesio į šį faktą.