Vaikystėje apie krikščionybę žinojau mažai.
Gyvenau prie bažnyčios. Kartais ji pradėdavo skambinti varpais. Paskęsdavau tame baimę ir podraug nesuvokiamą džiugesį keliančiame gaudesyje. Virš mūrinės tvoros pasirodydavo vėliavos, taip pat kažkokie paauksuoti paslaptingi daiktai, kuriuos iškėlus žygiuodavo procesija.
Pirmą kartą apie Kristaus gyvenimą smulkiau man papasakojo studijų draugas Arūnas, tuo metu rašęs puikius apsakymus, o dabar – pulmonologijos profesorius.
Kalbėjomės kolūkyje, kur mes, studentai, buvom išvežti dirbti. Vilkėjom purvinais kombinezonais, žingsniavom per arimą, buvom gerokai pagiringi.
Jis papasakojo, kad buvo toks Jėzus Kristus, dailidė. Dar pridūrė, kad yra išlikęs Kristaus padirbtas stalas.
Pagalvojus, būtų gera pasėdėti už tokio stalo.