Jacksonas yra plastikinis gaminys, vargšas mutantas su įsodinta gailia širdimi, sukirmijusiose smegenyse nešiojantis nuodingas mintis, svajojantis šlykščiai elgtis su vaikais. Jis nužudė muziką, pavertęs ją cukruotais paveikslėliais ir trypčiojimais, o jo paties dainos tėra muzikali tarškalynė.
Seras McCartney – tai epinė asmenybė, gyvoji legenda, kartu išlaikęs maloniausius žmogaus bruožus, paprastas ir protingas bičas, kurį lengva įsivaizduoti savo draugu. Šis gerą dozę tyro vaikiškumo išlaikęs apskritaburnis yra visos mūsų muzikos pradininkas ir geriausias tradicijas iki šiol puoselėjantis patriarchas.
Niekada neičiau į Jacksono koncertą, tačiau būtinai apsilankyčiau McCartney pasirodyme.
Tačiau Jacksonas yra mano magnetas, kurį stebiu lyg suplyšusiomis aksominių burių draiskanomis pasipuošusią brigantiną, svaidomą riebiose ir juodose dervos vandenyno bangose. McCartney tegaliu pasiūlyti žinduką.