Jei Don Kichotas būtų herojus, komiškoje ir beviltiškoje kovoje susirėmęs su vėjo malūnais, jo nebūtų verta prisiminti. Jo vardas tiek tąsomas abejotinos vertės kontekste, kad net baisu.
Don Kichotas yra svajotojas ir fantazuotojas, įtikėjęs savo svajomis. Tačiau jo svajos, nors ir kokios absurdiškos, perlydo realybę ir joje išsipildo. Kunigaikštis savo pilyje jį priima ir garbsto kaip tikrą riterį, o Sanča Pansa ima valdyti salą. Tai režisuojama, tačiau Don Kichotas ir Sanča Pansa to nežino, todėl jiems viskas vyksta iš tikrųjų.
O juk mes visi niekada nežinome, kas vyksta iš tikrųjų. To visai ir nereikia. Niekada. Neverta kamuotis dėl realybės – užtenka to, ką matome ir jaučiame.
Gyvenimas yra mūsų mintys. Gilaus intelektualo Don Kichoto mintys skraidina jį į neužmatomus tolius, į spalvingus pasaulius. Liežuvis, o ne kardas yra tikrasis Don Kichoto ginklas, kuriuo jis raiko gyvenimą.