Žodis “botelis” kilęs iš anglų kalbos ir rašomas dvejopai – “botel” ar “boatel”. Jis sudarytas iš žodžių “boat” (laivas) ir “hotel” (viešbutis). Žodis gali reikšti ir viešbutį pakrantėje su prieplauka žvejams, tačiau beveik visi boteliai, kurių pristatymus ar reklamas pavyko aptikti internete, yra laivai, įrengti kaip viešbučiai. Ir tik Kuršių nerijoje išdygę boteliai yra kotedžai, ne žvejų viešbučiai, o prabangūs gyvenamieji apartamentai. Juos pastatė įmonė “Sabonio klubas ir partneriai”.
Dar 2010 metų balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įmonę “Sabonio klubas ir partneriai” įpareigojo per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių. Iki šiol to nepadaryta.
Politikai ir visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni teigia, jog reikia nedelsiant vykdyti teismo sprendimą ir botelius nugriauti, kiti sako, kad būtina ieškoti kompromiso su jų savininkais. Sausio pradžioje po pasitarimo Vyriausybėje nuspręsta, kad galutinį žodį dėl botelių turės tarti Kuršių nerijos tvarkymo planą rengiantys specialistai. Vyriausybės atstovai kalba, jog nugriovus tuos pastatus investuotojų patirtą žalą turėtų kompensuoti valstybė, o tai atsieitų dešimtis milijonų litų. Neringos meras Antanas Vinkus galimą botelių griovimą vadina “psichologiniu vandalizmu”.
Padėtis sudėtinga. Kad ir kaip bus apsispręsta, liks karčių nuosėdų. Ir vienu, ir kitu atveju bus galima sakyti, jog pažeidžiamas teisingumas.
Palikus botelius galėsime kalbėti apie teisinį nihilizmą. Liks neįvykdytas teismo sprendimas, be to, bus sukurtas precedentas: pademonstruota, kad galima pradėti nelegalias statybas, investuoti milijonus, pateikti tai valdžios institucijoms kaip įvykusį faktą, ir statybos vis vien galų gale bus įteisintos atgaline data.
Paradoksalu, tačiau padėtis tokia, kad pasiryžus botelius griauti tai taip pat būtų galima vertinti kaip teisės nepaisymą. “Sabonio klubas ir partneriai” iš tiesų turėjo statybų leidimus. Teismas nurodė botelius nugriauti, nes pripažino neteisėtais ne šios įmonės veiksmus, o 2000 ir 2003 metų Neringos savivaldybės tarybos sprendimus, kuriais buvo patvirtintas Preilos teritorijos detalusis planas ir Preiloje esančio uosto sklypo detalusis planas. Šie sprendimai neatitiko 1994-aisiais Vyriausybės patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos. Pastatus nugriovus išeitų, kad nukentėtų niekuo dėti statytojai.
Vis dėlto akivaizdu, jog teismo sprendimas konstatuoja tik formalią tiesą. Ar iš tiesų botelių statytojai yra nekaltos avelės, įkliuvusios į biurokratijos pinkles?
Sunku patikėti, kad investuojant 20 mln. litų nebūtų pasidomėta, ką vis dėlto tu statai ir ką reiškia tas mįslingas žodis “botelis”. Kaip jau minėjome, tai tam tikro tipo viešbutis, t. y. visuomeninės paskirties pastatas. Tačiau vos pradėjusi statybas įmonė “Sabonio klubas ir partneriai” paskelbė, jog parduoda apartamentus. Turbūt daugelis žmonių Lietuvoje žino, kad naujų gyvenamųjų namų statybos Neringoje, unikaliame draustinyje, įtrauktame į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, yra griežtai ribojamos. Beje, tai per spaudos konferenciją minėjo ir pats legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis. Ar nekilo abejonių, kokiu būdu staiga atsirado galimybė tokioje unikalioje vietoje pastatyti 14 kotedžų ir dar kelis kitus pastatus? Spaudoje taip pat buvo skelbiama, kad “Sabonio klubas ir partneriai” skubėjo sudaryti preliminarias botelių pardavimo sutartis 2005-ųjų rugpjūtį, kai triukšmas dėl galimų nelegalių statybų jau buvo įsiplieskęs.
Neringa – vienas didžiausių Lietuvos turtų. Pasaulyje ir Europoje yra daug unikalių vietų, tačiau, pavyzdžiui, Prancūzijos laikraščio “Metro” praėjusiais metais sudarytame reitinge Kuršių nerija buvo paminėta kaip antras unikaliausias turistų neperpildytas rojaus kampelis Europoje. Tokia ji išliks tik tokiu atveju, jei statybos ir toliau bus griežtai ribojamos.
Suprantama, gyvenamųjų namų statyba tokioje teritorijoje apsimoka kur kas labiau nei kur nors kitur. Dėl didelio pelno verta net ir rizikuoti. Pridedamoji vertė gaunama visos valstybės, visų žmonių sąskaita. Įmonės atstovai dabar kalba apie šventą nuosavybės teisę ir savo siekį kurti darbo vietas, tačiau sunku patikėti, kad viešasis interesas buvo svarbiausias motyvas pradėti šias statybas. Iš visko sprendžiant botelių statytojus valdė kita aistra – godulys.
Tikra ironija, kad ši negraži istorija siejama su A.Sabonio, kuris taip pat yra vienas iš Lietuvos simbolių, žinomų visame pasaulyje, vardu. Galima patikėti, jog krepšininkas, kurio pavardė skamba bendrovės pavadinime, iš tiesų nežinojo visų šios istorijos peripetijų. Greičiausiai kažkas pasinaudojo jo vardu. Per spaudos konferenciją apie tai užsiminė ir pats žymusis krepšininkas. Nėra jokių duomenų, kad A.Sabonis būtų mėginęs paveikti valdininkus ar teismus. Įvyko gal net priešingai – garsaus krepšininko pavardė privertė atkreipti visuomenės dėmesį į šią istoriją ir Preilos botelius pavertė nelegalių statybų simboliu.
Būti garsiam reiškia ne tik garbę, bet ir didžiulę atsakomybę. Šiuo atveju akivaizdu, kad A.Sabonis buvo mažų mažiausiai neapdairus ir patiklus. Krepšininkas teigia, jog jau nebeturi bendrovės akcijų, tačiau keista, kad ir toliau leidžia įmonės, kurios reputacija sušlubavo, pavadinime naudoti savo pavardę. Juk niekas negali žinoti, kaip jai klosis ateityje.