Sužlugęs konkursas dėl Visagino atominės elektrinės statybos strateginio investuotojo parinkimo yra smūgis Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Į šį projektą dėta daug vilčių ir ambicijų – tai susiję ir su pasitikėjimu dabartine Vyriausybe krašto viduje, ir su valstybės tarptautiniu prestižu. Pastačiusi atominę jėgainę Lietuva užsitikrintų energetinę nepriklausomybę. Ji taptų keturių regiono valstybių energetikos centru, o tai sustiprintų valstybės prestižą ir politinį svorį. Lietuvoje atsirastų stambi modernių technologijų įmonė, kuri skatintų šalies mokslo ir technologijų plėtrą.
Tačiau ne vienas ekonomistas ir energetikas įspėja, kad pastatytos atominės elektrinės tiekiama elektros energija turbūt nebūtų pigiausia, palyginti su kitomis rinkos galimybėmis. O ir pati statyba susijusi su daugeliu rizikų. Tačiau politinis apsisprendimas ir investicijos užsitikrinant energetinį savarankiškumą turi precedentą: kadaise Lietuva investavo į Būtingės naftos terminalą, nors tuo metu naftotiekiu “Družba” buvo tiekiama pigi nafta. Šiuo metu, Kremliui naftotiekį uždarius, investicija į terminalą, atlikta dėl politinių sumetimų, tapo Mažeikių naftos gamyklos gyvavimo sąlyga.
Visagino atominės elektrinės projektas turi trijų gretimų valstybių ir Europos Komisijos palaikymą. Esant tokiam politiniam apsisprendimui, projektą įmanoma tęsti. Tik verta paklausti, ar Lietuvos Vyriausybė supranta, kokio tai sudėtingumo uždavinys. Projekto finansinis ir techninis įgyvendinimas pareikalaus didžiulės kompetencijos ir ryžto. Visagino atominės elektrinės biudžetas siekia 25 mlrd. litų ir viršija visą metinį nacionalinį valstybės biudžetą, be to, reikės suderinti investuotojo ir trijų valstybių partnerių interesus. Tačiau ir tai – ne didžiausias iššūkis. Projektas patiria ir ateityje patirs didžiulį ekonominį, diplomatinį ir viešųjų ryšių spaudimą. Be adekvačių atsakomųjų priemonių jis yra pasmerktas. Todėl projektui palaikyti turi būti mestos sutelktos ir koordinuotos Lietuvos diplomatijos pajėgos.
Įprasta, kad valstybės aršiai gina savo ekonominius interesus. Rusija čia tikrai ne išimtis. Prisiminkime kad ir naftotiekį “Družba”, kurį Rusija uždarė net pati patirdama ekonominių nuostolių, kad tik nubaustų Lietuvą ir priverstų jai perleisti “Mažeikių naftą”. Lietuvai vos pareiškus apie Visagino jėgainės statybos planus Rusija paskelbė Kaliningrado srityje statysianti Baltijos (Baltiskaja) atominę jėgainę, kuri turės du reaktorius. Galinga elektrinė srityje, turinčioje vos 400 tūkst. gyventojų, yra visų pirma geopolitinis objektas, skirtas sužlugdyti Lietuvos jėgainės statybą.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sako turėjęs žinių, kad Rusija šantažu ir vilionėmis atbaidė potencialius investuotojus į Lietuvos projektą. Jis jau anksčiau buvo gavęs signalų iš Rusijos energetikos milžinės “Inter RAO ES”, esą korėjiečiai kalbasi su jais ir ieško “mandagaus” būdo pasitraukti iš Lietuvos. Manau, šios žinios buvo tikros. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per vizitą Seule lapkričio 9-10 dienomis pasirašė įspūdingą bendrų energetinių projektų paketą. Vienas mažas ir neskelbiamas susitarimas buvo patraukti korėjiečių bendrovę KEPCO iš konkurso ir iš derybų dėl atominės elektrinės investuotojo Lietuvoje. Galbūt tai buvo tik užuomina, bet supratingiems korėjiečiams ilgai aiškinti ir nereikėjo. Ministras pirmininkas A.Kubilius guodžia save viltimi, kad iš pažiūros nelogiškas staigus korėjiečių pasitraukimas buvęs jų taktinis manevras, siekiant tiesioginių derybų. Manau, kad ne – korėjiečių sprendimas pasvertas, labai motyvuotas ir galutinis. Beje, neilgai trukus paaiškės, kaip čia buvo iš tikrųjų.
Kaip Lietuva atsako į šiuos kitų valstybių veiksmus ir diplomatines pastangas? Kazachijos sostinėje Astanoje JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad JAV remia Baltarusijos sprendimą statyti atominę elektrinę. Po kelių dienų apsnigto Vilniaus Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lietuva taip pat remia Baltarusijos jėgainės statybą. Žodžiu, kitaip nei kitos valstybės, mes remiame savo konkurentus. Beje, Baltarusijos projektas rizikingas ir neskaidrus aplinkosaugos požiūriu, be to, jo finansavimas “pakibęs”, tad bet kokia parama baltarusiams svarbi it oro gurkšnis. O apie ką kalbėjo su H.Clinton susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė? Bent jau oficialiame pranešime apie susitikimą neužsimenama, kad buvo aptarti opūs Lietuvos energetikos ir ekonomikos klausimai.
Istorija Lietuvą jau tiek mokė, bet atrodo, kad vis dar esame ganėtinai naivūs. Lietuvos diplomatijos pastangos skleisti “taiką ir demokratiją pasaulyje” yra sveikintinos, tačiau nėra gerai, jei per jas užmirštame savo interesus.