- Sauliaus Spurgos asmeninė svetainė - https://sauliusspurga.lt -

Vyriausybė “analizuos tikslingumą”

Naujojoje valdžioje dominuojanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo niuksą iš visuomenės ir turėjo atsitraukti dėl siūlytų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų. LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio veiksmai ir laikysena kilus visuomenės reakcijai dar kartą patvirtino, kad šis lyderis ir jo vadovaujama partija dar nėra apibrėžusi savo tapatybės ir blaškosi tarp priešingų nuostatų.

Tiesa, pirmas balsavimas Seime dėl minėto įstatymo projekto sukėlė abejonių, ar R. Karbauskis iš tiesų pakeitė savo nuomonę, tačiau kol kas politiko žodžiais nėra pagrindo abejoti.

Akivaizdu, kad tokie klausimai, kaip, pavyzdžiui, elgtis su embrionais, yra vertybiniai. Konservatyvaus požiūrio į juos paprastai laikosi krikščioniškų pažiūrų asmenys, susiję su Katalikų bažnyčia. Pastarosios diskusijos paradoksas, kad kraštutines nuostatas R. Karbauskis gynė nepateikdamas vertybinių argumentų ir tvirtino, jog vadovaujasi mokslininkų išvadomis. Tai atrodė išties linksmai, nes pasaulio mokslininkų konsensusas byloja visai ką kita. Dėl to susidarė įspūdis, kad valdančiosios partijos vadovas stokoja platesnio akiračio ir kritinio mąstymo. Jo sprendimus lemia tas, kas tuo metu kalba jam į ausį ir atneša vieną ar kitą raštą. Tada jau nesvarbu, kad vienas svarbiausių LVŽS pažadų rinkimuose buvo spręsti demografines Lietuvos problemas ir skatinti gimstamumą – pateiktos pataisos buvo akivaizdus žingsnis priešingon pusėn. Nesvarbu, kad jas priėmus neišvengiamai laukia prezidentės veto – antausis daug žadėjusiai valdžiai jos darbo pradžioje. Įdomu ir tai, kad siūlytoms įstatymo pataisoms pritarimo neišreiškė paskirtasis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Demokratinėje valstybėje turime gerbti ir kitokias pažiūras, tačiau šios siūlytos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos buvo ne tik nelogiškos, bet ir veidmainiškos. Jei gyvybės vertė laikoma neprilygstama, visų pirma būtų reikėję kibti į abortų problemą. Maltoje draudžiami abortai, todėl nestebina tai, kad šioje šalyje neleidžiamas ir embrionų užšaldymas. Kita vertus, kitose šalyse (Lenkijoje, Airijoje), kuriose abortai taip pat draudžiami, embrionų šaldymas leidžiamas. Tad kuo paaiškinti, kad Lietuvai peršama konservatyviausia Europoje pagalbinio apvaisinimo tvarka, moters sveikatos sąskaita saugant kelių ląstelių sankaupas, nors neribojami abortai ir net nesiūloma, pavyzdžiui, geresnė moterų konsultavimo programa abortų skaičiui (jų Lietuvoje daroma išties daug) sumažinti?

Žinoma, svarbiausias šių dienų įvykis yra Vyriausybės naujosios programos projekto paskelbimas. Jo laukta nekantriai, nes viltis sužadino naujosios Vyriausybės sudėtis, kuri gerokai stipresnė ir įdomesnė nei buvusiosios.

Kaip ir buvo galima tikėtis, pristatytoje programoje daug dėmesio skiriama socialiniams klausimams, regionų politikai. Tačiau apskritai programa nuvilia, nes ji pasižymi strateginio mąstymo stygiumi, joje atsispindi politinės valios stoka ir vengimas prisiimti atsakomybę. Projekto tekstas ataustas gražiais žodžiais ir viliojančiais pažadais, tačiau pro skambias frazes beveik neįmanoma įžvelgti, kokie yra prioritetiniai Vyriausybės darbai, kokia bus Lietuvos raidos kryptis ir kokie pokyčiai žadami per ketverius metus.

Gerai, kad atsisakyta radikalių, nevienareikšmiškai vertintų idėjų, skambėjusių rinkimų kampanijos metu. Kita vertus, Lietuva dar ketverius metus turės pasroviui plaukiančią Vyriausybę. Vargu ar ko kito buvo galima tikėtis, kai rinkimus laimėjo politinė partija, į savo sąrašą įtraukusi daug atsitiktinių pakeleivių. Ji sugebėjo žmonėms priimtinu būdu įvardyti opias Lietuvos problemas, tačiau neturi aiškaus matymo, kaip jas spręsti.

Visų pirma puolame skaityti programos mokesčių politikos dalį. Joje pakartojamas partijos rinkimų programos teiginys, kad „valstybė kenčia ne dėl mažų mokesčių tarifų, bet dėl įvairioms asmenų grupėms taikomų išimčių ir išsikerojusios šešėlinės ekonomikos“. Deja, naujosios Vyriausybės įsipareigojimai šioje srityje gerokai mažesni, nei jos pačios nustatyta kartelė. „Analizuosime tikslingumą“, „įvertinsime galimybes“, „peržiūrėsime“, „sieksime“ – tokiais žodžiais mirga ši programos dalis. Esmines problemas, susijusias su mokesčių sistema, vertinant rimtai, reforma turėtų būti pradėta pirmąją Vyriausybės darbo dieną. Jei nesurinkdama mokesčių valstybė liks tokia skurdi, kokia yra dabar, nepavyks pasistūmėti ir sprendžiant sudėtingas socialines problemas. Tačiau ankstesnių vyriausybių pavyzdys atskleidžia, kad „analizuojant“, „įvertinant“, „peržiūrint“ ir „siekiant“ nepastebimai prabėga ketveri metai, o „išanalizuoto tikslingumo“, perfrazuojant liaudies posakį, ant duonos neužsitepsi.

Programoje konkrečiai nežadama atsisakyti mokesčių lengvatų, užtat įsipareigojama įvesti naujų – pavyzdžiui, taikyti mokestines lengvatas asmenims, dirbantiems periferinėse savivaldybėse. Įdomu, kad tai paminima ne projekto mokesčių, o regioninės politikos dalyje ir byloja apie parengtos programos žinybiškumą ir nenuoseklumą. Beje, ši lengvata greičiausiai taptų dar viena skyle, pro kurią išteka biudžeto pinigai. Idėja suteikti mokesčių lengvatas darbuotojams periferinėse savivaldybėse anksčiau jau buvo kelis kartus aptarinėjama, bet jos atsisakyta, nes paaiškėjo, kad tokios lengvatos atveria galimybes piktnaudžiauti.

D