liepos 3, 2013

Spausdinti Spausdinti

Vaduojantis iš provincialumo

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"
Ir Lie­tu­vą jau pa­lie­tė žiau­ri XXI am­žiaus rykš­tė – te­ro­riz­mas. Skau­di tra­ge­di­ja Pa­kis­ta­no kal­nuo­se, kai bu­vo nu­žu­dy­tas Lie­tu­vos al­pi­nis­tas Er­nes­tas Mark­šai­tis, to­li gra­žu nė­ra al­pi­niz­mo is­to­ri­jos įvy­kis, nors kai ku­rios ži­niask­lai­dos prie­mo­nės apie jį pa­sa­ko­jo bū­tent taip.

Ži­no­me, kad al­pi­nis­tų žy­giai su­si­ję su ri­zi­ka, kar­tais – ir su žū­ti­mis, ta­čiau šis at­ve­jis su tuo ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Te­ro­riz­mo ak­tas ga­lė­jo bū­ti įvyk­dy­tas ne ke­tu­rių ki­lo­me­trų aukš­ty­je Pa­kis­ta­ne, o bet ku­rio­je ki­to­je pa­sau­lio vie­to­je. Ga­lė­jo bū­ti nu­si­tai­ky­ta ne į al­pi­nis­tą, o į Lie­tu­vos gy­dy­to­ją, mo­ky­to­ją, vai­ką. E.Mark­šai­čio žū­tis pri­ki­ša­mai ro­do, kad mums ne­pa­vyks iš­lik­ti pa­sau­li­nių įvy­kių užu­tė­ky­je.

Lie­tu­va yra Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pa­kraš­čio vals­ty­bė. Kar­tais ES lai­ko­ma sa­vo­tiš­ka mo­di­fi­kuo­ta im­pe­ri­ja. To­kiu at­ve­ju Lie­tu­va – im­pe­ri­jos pro­vin­ci­ja. Tai nė­ra koks nors nuo­spren­dis, nes ES pa­kraš­čio ša­lis ga­li pa­si­ro­dy­ti ne pra­sčiau už cen­trą. Vis dėl­to ten­ka pri­pa­žin­ti, kad dva­si­nė pro­vin­ci­jos bū­se­na, ku­riai leng­va pa­si­duo­ti, – sle­gian­ti.

Pa­čios ap­lin­ky­bės stu­mia Lie­tu­vą iš pro­vin­ci­jos kiau­to. Šią sa­vai­tę mū­sų vals­ty­bė pra­dė­jo pir­mi­nin­kau­ti ES Ta­ry­bai. Tai kar­tu ir sim­bo­li­nis ak­tas – bent ar­ti­miau­sią pus­me­tį Lie­tu­vos ti­krai ne­bus ga­li­ma va­din­ti Eu­ro­pos pro­vin­ci­ja. Ša­liai su­tei­kia­mas dar vie­nas šan­sas tvir­tė­ti ir aug­ti, nors kar­tu tai ir iš­šū­kis. Per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius Lie­tu­va ne kar­tą bu­vo at­si­dū­ru­si pa­dė­ty­je, kai tu­rė­jo vyk­dy­ti už­duo­tis, ku­rioms ne­bu­vo su­bren­du­si. Ša­lis pa­te­ko į glo­ba­lios kon­ku­ren­ci­jos ir kul­tū­ri­nės glo­ba­li­za­ci­jos gir­nas, ėmė įgy­ven­din­ti ne­įti­ki­mai spar­čias re­for­mas, nors Lie­tu­vos žmo­nės to­kiems iš­mė­gi­ni­mams bu­vo ne­pa­si­ren­gę. Mū­sų vi­suo­me­nei tai su­kė­lė daug stre­so ir įtam­pos, ne­pa­vy­ko iš­veng­ti ir ne­ge­ro­vių bei klai­dų. Gal da­bar pra­si­dė­jęs pir­mi­nin­ka­vi­mas bus ta žy­ma, kai Lie­tu­va pa­si­vys pa­ti sa­ve, bent iš da­lies at­gaus oru­mą ir pa­si­ti­kė­ji­mą. Bū­tų pats lai­kas tai pa­da­ry­ti, nes pa­sau­ly­je di­dė­ja įtam­pa, dau­gė­ja grės­mių, ne­pap­ras­tai au­ga kon­ku­ren­ci­ja, po­ky­čiai vis spar­tė­ja. Ar Lie­tu­va su­vo­kia šią pa­dė­tį?

Kaip ži­no­ma, kar­tu su Lie­tu­vos al­pi­nis­tu žu­vo ir du Slo­va­ki­jos pi­lie­čiai. Šios ša­lies vy­riau­sy­bė į Char­ko­vą, ku­ria­me įstri­go žu­vu­sių al­pi­nis­tų kū­nai, pa­siun­tė vy­riau­sy­bi­nį lėk­tu­vą ir jis par­skrai­di­no slo­va­kus į tė­vy­nę. Slo­va­ki­jos prem­je­ras Ro­ber­tas Fi­co par­eiš­kė, kad žu­vu­siems al­pi­nis­tams bus su­reng­tos vals­ty­bi­nės lai­do­tu­vės – to­kios Slo­va­ki­jos is­to­ri­jo­je ren­gia­mos pir­mą kar­tą. Ša­lies pi­lie­čiai pir­mą kar­tą ta­po te­ro­ris­tų au­ko­mis, to­dėl skel­biant vals­ty­bi­nes lai­do­tu­ves sie­kia­ma pa­brėž­ti to­kio įvy­kio svar­bą.

Ži­no­ma, ne­bū­ti­na ko­pi­juo­ti Slo­va­ki­jos, nors jos po­žiū­ris mums svar­bus ver­ti­nant tai, kad šios vals­ty­bės li­ki­mas daug kuo pa­na­šus į Lie­tu­vos. Vis dėl­to, ma­nau, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ga­lė­jo par­ody­ti dau­giau ini­cia­ty­vos par­ve­žant al­pi­nis­to pa­lai­kus, kaip tai pa­da­rė slo­va­kai. Taip bū­tų bu­vu­si ak­cen­tuo­ta įvy­kio reikš­mė, pa­gerb­tas Lie­tu­vos pi­lie­tis, žu­vęs di­džiu­lio ne­pas­kelb­to ka­ro, ku­ris ne­tu­ri fron­to li­ni­jų, me­tu, nes šio ka­ro ei­ga gy­vy­biš­kai svar­bi mū­sų ša­liai. Tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je Lie­tu­vos bal­sas dėl šio įvy­kio gar­siai ne­nus­kam­bė­jo. Ge­rai, kad mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius par­eiš­kė užuo­jau­tą dėl al­pi­nis­to žū­ties. Tie­sa, šio­je ofi­cia­lio­je užuo­jau­to­je yra vie­nas keis­to­kas sa­ki­nys: „Po tra­giš­kų įvy­kių Miun­che­no olim­pia­do­je te­ro­ris­tai vėl pa­si­kė­si­no į tai­kos pa­siun­ti­nius – spor­ti­nin­kus.“ Ti­kiuo­si, tai nė­ra pa­slėp­tas iš­šū­kis, tie­siog prem­je­ras, kaip jam kar­tais bū­din­ga, kal­ba tar­si iš­kri­tęs iš me­džio. Juk šių me­tų ba­lan­džio 15 die­ną vi­są pa­sau­lį su­krė­tė te­ro­ris­ti­nis iš­puo­lis prieš spor­ti­nin­kus per Bos­to­no ma­ra­to­ną, ir šios at­akos są­sa­jos su kru­vi­nais įvy­kiais Pa­kis­ta­no kal­nuo­se yra tie­sio­gi­nės bei aki­vaiz­džios. To tur­būt ne­pa­sa­ky­si apie dau­giau kaip 40 me­tų se­nu­mo Miun­che­no tra­ge­di­ją. Aki­vaiz­du, kad prem­je­ras ne­ma­to Lie­tu­vos pa­sau­lio kon­teks­te, ne­su­ge­ba adek­va­čiai rea­guo­ti į įvy­kius. Diag­no­zė – pro­vin­cia­lu­mas.

Pro­vin­ci­ja svy­ruo­ja tarp di­dy­bės ma­ni­jos ir men­ka­ver­tiš­ku­mo komp­lek­so. Re­ži­sie­rius Os­ka­ras Kor­šu­no­vas tai va­di­na sva­jo­mis gir­dy­ti žir­gus sū­riu van­de­niu. Su­nki tai bū­se­na, kai ga­li­ma tar­ti, kad sa­vo­tiš­ku bū­du iš­nyks­ta da­bar­tis. Po­ky­čių ir iš­šū­kių iš­var­gin­ti žmo­nės ne­be­mo­ka bū­ti čia ir da­bar, jie gy­ve­na tarp įsi­vaiz­duo­ja­mos di­dy­bės, taip pat žiau­ru­mų ir ne­tie­sos per­si­so­ti­nu­sios pra­ei­ties bei grės­min­gos, sve­ti­mos at­ei­ties.

Bū­ti dva­si­ne ir eko­no­mi­ne pro­vin­ci­ja nė­ra pa­lan­ku. Juk net emig­ra­ci­ja ga­li bū­ti pa­aiš­ki­na­ma nuo se­no ži­no­mais dės­nin­gu­mais – iš im­pe­ri­jos pe­ri­fe­ri­jos žmo­nės ju­da į jos cen­trą. Kal­ba­ma: te­gul val­džia pa­tei­kia re­cep­tą, kaip su­stab­dy­ti emig­ra­ci­ją. Klys­ta­ma, jei ma­no­ma, kad ją su­stab­dys pro­vin­cia­lu­mo iš­sau­go­ji­mas. Tie­siog rei­kia va­duo­tis iš pro­vin­cia­lu­mo, ir vie­nas to­kių bū­dų – eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­sin­gai yra pa­brė­žu­si, kad jei Lie­tu­va ne­sta­tys stam­bių pra­mo­nės ir ener­ge­ti­kos ob­jek­tų, ji liks Eu­ro­pos pro­vin­ci­ja. Dau­gu­ma tau­tos ma­no ki­taip. Taip pat prieš­ta­rau­ja­ma, kad bū­tų eksp­loa­tuo­ja­mi gam­tos tur­tai. Kar­tu, ži­no­ma, ti­ki­ma­si ir iš val­džios rei­ka­lau­ja­ma, kad pra­gy­ve­ni­mo ly­gis Lie­tu­vo­je bū­tų toks pat kaip vals­ty­bė­se, ku­rios sta­to stam­bius ob­jek­tus ir eksp­loa­tuo­ja gam­tos tur­tus.

Vis dėl­to Lie­tu­va at­si­gau­na. Re­gis, rei­kia tiek ma­žai, ir de­be­sys ims sklai­dy­tis. Daug iš­lie­ta ra­ša­lo kal­bant apie Es­ti­jos pra­na­šu­mą, ta­čiau pra­ėju­sį mė­ne­sį ES sta­tis­ti­kos agen­tū­ra Eu­ros­ta­tas pa­skel­bė, kad 2012 me­tais Lie­tu­va pa­gal bend­rą­jį vi­daus pro­duk­tą vie­nam gy­ven­to­jui jau pra­len­kė Es­ti­ją, o skir­tu­mas pa­gal ki­tą ne ma­žiau svar­bų ro­dik­lį, rea­lų as­me­ni­nį Lie­tu­vos gy­ven­to­jų var­to­ji­mą, ta­po itin ryš­kus – ati­tin­ka­mą Es­ti­jos ro­dik­lį Lie­tu­va jau vir­ši­ja 15 pro­cen­ti­nių punk­tų. Ži­no­ma, tuos skai­čius ga­li­ma in­terp­re­tuo­ti įvai­riai, ta­čiau jei krim­to­mės, kai jie mums bu­vo ne­pa­lan­kūs, bū­da­mi nuo­sek­lūs tu­rė­tu­me įver­tin­ti ir šį po­ky­tį.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

     
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Londono Taueris. Oslo - Oslas

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas