kovo 5, 2015

Spausdinti Spausdinti

Rinkimų komitetai – ne išeitis

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

So­li­džiau­sios par­la­men­ti­nės Lie­tu­vos po­li­ti­nės par­ti­jos per sa­vi­val­dos rin­ki­mus tar­si įro­dė sa­vo gy­vy­bin­gu­mą ir su­tvir­ti­no po­zi­ci­jas, ta­čiau jų ne­ge­bė­ji­mas kon­ku­ruo­ti dau­gu­mo­je di­džių­jų mies­tų su­ku­ria po­li­ti­nį va­kuu­mą ir ne­prog­no­zuo­ja­mą si­tua­ci­ją.

Sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (LSDP) vi­so­je Lie­tu­vo­je su­rin­ko 19 proc. bal­sų ir sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bo­se tu­rės 28 man­da­tais dau­giau nei po 2011 me­tų rin­ki­mų. Įspū­din­gas re­zul­ta­tas, ypač tu­rint gal­vo­je, kad ši par­ti­ja jau dau­giau nei dve­jus me­tus yra pa­grin­di­nė val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­rė. Ka­da taip bu­vo, kad val­dan­čio­ji par­ti­ja ka­den­ci­jos pu­siau­ke­lė­je iš­lai­ky­tų po­zi­ci­jas ir net di­din­tų po­pu­lia­ru­mą? So­li­džiai pa­si­ro­dė Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai, jie iš­lai­kė ir net šiek tiek su­stip­ri­no sa­vo po­zi­ci­jas. Į vir­šų šo­vė jau­ną ir ryž­to ku­pi­ną vei­dą de­mons­truo­jan­tis Li­be­ra­lų są­jū­dis, už ku­rį, pa­ly­gin­ti su 2011 me­tais, bal­sa­vo be­veik tris kar­tus dau­giau rin­kė­jų.

Ta­čiau pa­žvel­gę į sep­ty­nis di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus ma­to­me vi­sai ki­tą pa­veiks­lą. Stip­riau­sia par­ti­ja – LSDP – sa­vo me­rą tu­rės tik ma­žiau­sia­me jų, Ma­ri­jam­po­lė­je, o ki­tuo­se mies­tuo­se šios par­ti­jos kan­di­da­tai net ne­pa­te­ko į an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą. Vil­niu­je LSDP kan­di­da­tas Gin­tau­tas Pa­luc­kas li­ko vi­so la­bo sep­tin­tas.

Par­la­men­ti­nių par­ti­jų lai­mė­ji­mai di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se – kuk­lūs. Kau­ne net pa­čiam sau ne­ti­kė­tai ryš­kiu ly­de­riu ta­po rin­ki­mų ko­mi­te­to at­sto­vas Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis, pir­mau­jan­tis prieš da­bar­ti­nį Kau­no me­rą kon­ser­va­to­rių And­rių Kup­čins­ką. Šiau­lių me­ru taps rin­ki­mų ko­mi­te­to at­sto­vas – į an­trą­jį tu­rą pa­te­ko du rin­ki­mų ko­mi­te­tų kan­di­da­tai, Ar­tū­ras Vi­soc­kas ir Va­le­ri­jus Si­mu­li­kas. Pa­ne­vė­žy­je dau­giau­sia bal­sų ga­vo rin­ki­mų ko­mi­te­to at­sto­vas Ry­tis My­ko­las Rač­kaus­kas, jis an­tra­ja­me tu­re var­žy­sis su krikš­čio­niu de­mo­kra­tu Mau­ri­ki­ju­mi Grėb­liū­nu. Aly­tu­je jau per pir­mą­jį tu­rą me­ru iš­rink­tas rin­ki­mų ko­mi­te­to at­sto­vas Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius. Dar dau­giau – Aly­tu­je koa­li­ci­ją su­da­rę rin­ki­mų ko­mi­te­tai ga­lė­tų val­dy­ti mies­tą pa­tys, ne­da­ly­vau­jant jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai.

Par­ti­jos su­ra­do įvai­rių pa­si­tei­si­ni­mų, ko­dėl su­sik­los­tė to­kia pa­dė­tis. Vie­nur par­ti­jas dras­kę vi­di­niai konf­lik­tai, ki­tur jos ne­su­ge­bė­jo su­kur­ti veiks­min­gos stra­te­gi­jos, dar ki­tur su­da­rė ga­li­my­bę pa­si­reikš­ti jau­niems kan­di­da­tams, ta­čiau šie ne­su­ge­bė­jo pri­lyg­ti la­biau pa­ty­ru­siems po­li­ti­kams.

Li­ko ne­įvar­dy­ta dar vie­na reikš­min­ga prie­žas­tis. Par­ti­jų at­sto­vai sa­vi­val­dy­bė­se nu­vy­lė rin­kė­jus, nes bu­vo ne­kom­pe­ten­tin­gi, o ne­re­tai ir įsi­vel­da­vo į ne­skaid­rią veik­lą, bu­vo ap­kal­tin­ti ko­rup­ci­ja. Per pa­sta­ruo­sius me­tus dėl įta­ri­mų ko­rup­ci­ja bu­vo su­lai­ky­tas ne vie­nas aukš­tas sa­vi­val­dy­bių tar­nau­to­jas ir po­li­ti­kas. Ži­no­ma, par­ti­joms pri­klau­so tūks­tan­čiai na­rių, ir par­ti­jų va­do­vy­bė ne­ga­li iš anks­to ži­no­ti kiek­vie­no iš jų sie­kių bei ke­ti­ni­mų. Nors par­ti­jų par­ei­ga yra de­ra­mai rea­guo­ti į iš­ki­lu­sius įta­ri­mus ar net įro­dy­tus ko­rup­ci­jos fak­tus, to pa­da­ry­ti ne­su­ge­ba­ma. Jos tu­rė­tų su­kur­ti pa­pil­do­mą fil­trą po­li­ti­kams ir ski­ria­miems par­ei­gū­nams, ver­tin­da­mos ne tik for­ma­lius tei­si­nius, bet ir mo­ra­lės bei eti­kos da­ly­kus. De­ja, par­ti­jos ne­re­tai su­tei­kia pa­pil­do­mą ap­sau­gą su­si­komp­ro­mi­ta­vu­siems par­ei­gū­nams.

To­kio komp­ro­mi­tuo­jan­čio šlei­fo ne­su­ge­bė­jo iš­veng­ti be­veik nė vie­na par­ti­ja. Ver­ti­nant rin­ki­mų re­zul­ta­tus di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, ga­li­ma įžvelg­ti tam ti­krą par­ale­lę (ži­no­ma, apy­tiks­lę): kuo il­ges­nis įkan­din par­ti­jos be­sid­rie­kian­tis ne­ge­ras šlei­fas, tuo pra­stes­ni jos rin­ki­mų re­zul­ta­tai mies­tuo­se. Dar­bo par­ti­ja, „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ juo­se bal­sų be­veik ne­ga­vo.

Šie rin­ki­mai par­odė, kad ne­prik­lau­so­mi kan­di­da­tai, rin­ki­mų ko­mi­te­tai par­ti­joms ga­li mes­ti rim­tą iš­šū­kį. Lie­tu­vo­je ga­na po­pu­lia­ri nuo­mo­nė, kad po­li­ti­ka be ne­ken­čia­mų po­li­ti­nių par­ti­jų ga­li pa­siū­ly­ti iš­ga­nin­gą pa­na­cė­ją nuo ko­rup­ci­nių li­gų ir reiš­kia ti­krą­ją „liau­dies val­džią“. De­ja, tai vie­nas iš dau­ge­lio apie po­li­ti­nės sis­te­mos funk­cio­na­vi­mą ku­ria­mų mi­tų.

Sa­ky­ki­me, yra ge­rai, kad Aly­tu­je V. Gri­ga­ra­vi­čius įvei­kė su­si­komp­ro­mi­ta­vu­sį me­rą so­cial­de­mo­kra­tą, nors, tie­są sa­kant, var­gu ar kas ryž­tų­si prog­no­zuo­ti, kaip nau­ja­jam me­rui ei­nant par­ei­gas pra­vers po­li­ci­nin­ko pa­tir­tis, ir kaip, pa­vyz­džiui, jam, vil­kin­čiam ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro uni­for­mą (V. Gri­ga­ra­vi­čius ža­dė­jo jos ne­pa­mirš­ti), sek­sis pri­trauk­ti pers­pek­ty­viam mies­tui taip rei­ka­lin­gų in­ves­ti­ci­jų.

Kau­no me­ru ga­lin­tis tap­ti vie­nas tur­tin­giau­sių Lie­tu­vos vers­li­nin­kų V. Ma­ti­jo­šai­tis ke­lia dar dau­giau klau­si­mų. Pui­kų jo pa­si­ro­dy­mą rin­ki­muo­se pa­va­din­ti de­mo­kra­ti­jos per­ga­le ne­ap­si­ver­čia lie­žu­vis, nes tur­būt nie­kas ne­ži­no, ko jis bū­tų ver­tas me­ro pos­te ir ko­kie yra jo ti­krie­ji ke­ti­ni­mai. Prieš ke­le­rius me­tus įsi­mi­nė spau­do­je pa­si­ro­dę pra­ne­ši­mai, kad pa­žei­di­mą dėl ne­tin­ka­mai pa­sta­ty­to sa­vo au­to­mo­bi­lio „Fer­ra­ri“ pa­da­ręs ir bau­dą ga­vęs tuo­me­tis ta­ry­bos na­rys V. Ma­ti­jo­šai­tis ini­ci­ja­vo au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą pri­žiū­rin­čios įmo­nės pa­ti­kri­ni­mą. Dar dau­giau ra­šy­ta apie V. Ma­ti­jo­šai­čio ir ki­to Kau­no vers­li­nin­ko Taut­vy­do Barš­čio konf­lik­tą dėl pa­ukš­ty­no, jie­du ta­pę di­de­liais prieš­ais. V. Ma­ti­jo­šai­čio iš­ki­li­mas, ma­tyt, nė­ra ge­ra ži­nia T. Barš­čiui, bet ar tai yra pui­ki ži­nia Kau­nui – klau­si­mas.

Rin­ki­mų ko­mi­te­tai ne­ap­sau­go­ti nuo iš­si­gi­mi­mo ly­giai taip pat, kaip ir par­ti­jos. Su jais su­si­ju­sios ri­zi­kos yra net dau­giau: vie­niems rin­ki­mams su­bur­ti ko­mi­te­tai ga­li ne­si­rū­pin­ti sa­vo re­pu­ta­ci­ja. Su­si­komp­ro­mi­ta­vęs ko­mi­te­tas ga­li tie­siog iš­nyk­ti, ir ne­liks kam pa­teik­ti nei fi­nan­si­nių, nei mo­ra­li­nių sąs­kai­tų. Rin­ki­mų ko­mi­te­tų re­gis­tra­vi­mo, veik­los ir fi­nan­sų prie­žiū­rai tai­ko­mi ma­žes­ni rei­ka­la­vi­mai. Ne­la­bai ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie jų vi­di­nę de­mo­kra­ti­ją. Pa­vyz­džiui, ar kas nors ži­no, kaip tam­pa­ma to­kio ko­mi­te­to ly­de­riu ir kaip jis ga­li bū­ti pa­ša­lin­tas? At­ei­ty­je ga­li su­stip­rė­ti jau da­bar ma­to­ma ten­den­ci­ja kur­ti įvai­rius ko­mi­te­tus, ku­rie tė­ra tam ti­krų po­li­ti­nių par­ti­jų „pum­pu­rė­liai“. Ko­mi­te­tai ga­li tap­ti įvai­rių sa­va­nau­džių vei­kė­jų, pe­rė­jū­nų ar net sve­ti­mų vals­ty­bių ma­ni­pu­liuo­ja­mais įran­kiais.

Taip, par­ti­jos Lie­tu­vo­je nė­ra mėgs­ta­mos, ta­čiau su­nku ti­kė­tis, kad pa­dan­gę pa­vyk­tų pra­skaid­rin­ti ne­par­ti­niams ju­dė­ji­mams. Po­zi­ty­vu, kad ko­mi­te­tai par­ti­joms su­da­ro pa­pil­do­mą kon­ku­ren­ci­ją, spau­džia jas ir ne­lei­džia joms ap­sa­ma­no­ti. Ta­čiau per­ne­lyg di­de­lis to­kių ko­mi­te­tų įsi­ga­lė­ji­mas po­li­ti­nei sis­te­mai ne­bū­tų nau­din­gas.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)