liepos 21, 2016

Spausdinti Spausdinti

Piliulė nuo korupcijos nuryta

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

„Spinter tyrimų“ gegužės 19–26 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, už Liberalų sąjūdį balsuotų 6,6 proc. rinkėjų. Balandžio mėnesį pasitikėjimas liberalais buvo kur kas didesnis ir siekė 15,5 procento.

To­kio kri­ti­mo prie­žas­tis aki­vaiz­di – ge­gu­žės 12 die­ną Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba pra­ne­šė ti­rian­ti įta­ri­mus, kad Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­riui Eli­gi­jui Ma­siu­liui kon­cer­no „MG Bal­tic“ at­sto­vai per­da­vė apie 100 tūkst. eu­rų ky­šį.

Toks pa­si­ti­kė­ji­mo kri­ti­mas yra na­tū­ra­lus. Ko dau­giau esant to­kiai si­tua­ci­jai ti­kė­tis? Ne­bū­tų čia apie ką kal­bė­ti, jei ne­pri­si­min­tu­me to­kios ap­lin­ky­bės: dvi val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­res – Dar­bo par­ti­ją bei „Tvar­ką ir tei­sin­gu­mą“ įvai­rūs įta­ri­mai dėl ko­rup­ci­jos per­se­kio­ja jau ne vie­nus me­tus, bet iš es­mės, ne­skai­tant lai­ki­nų rei­tin­gų krei­vės krūp­te­lė­ji­mų, jie ne­su­ge­bė­jo pa­ju­din­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo šio­mis par­ti­jo­mis. Ir ne tik įta­ri­mai. Nie­ko ne­pa­kei­tė net ir teis­mo pri­im­ti spren­di­mai, pa­tvir­ti­nan­tys pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą. Tai tik la­biau iš­ryš­ki­na ki­lu­sio li­be­ra­lų skan­da­lo dra­ma­tiz­mą: ga­li­mos ko­rup­ci­jos fak­tai nu­vy­lė pri­nci­pin­ges­nį, iš­ran­kes­nį rin­kė­ją, ku­ris no­rė­jo ti­kė­ti, kad skaid­ri po­li­ti­ka vis dėl­to ga­li­ma. Ne­at­mes­ti­na ti­ki­my­bė, kad Sei­mo rin­ki­muo­se li­be­ra­lams bus su­nku įveik­ti 5 proc. bal­sų bar­je­rą. Liūd­na kons­ta­tuo­ti, bet šis skan­da­las tu­rės rim­tų pa­sek­mių rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mui vi­sa Lie­tu­vos po­li­ti­ne sis­te­ma, jau ne­kal­bant apie tai, kad jis, bent jau lai­ki­nai, iš po­li­ti­nės ko­vos pa­ša­lin­da­mas svar­biau­sią de­ši­nią­ją par­ti­ją, be­veik pa­nai­ki­no po­li­ti­nę kai­rės ir de­ši­nės kon­ku­ren­ci­ją ar­tė­jan­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

Šis ko­men­ta­ras pa­si­ro­do kaip tik tą die­ną, kai Sei­me nu­ma­ty­tas pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas. Ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad to­kiuo­se pra­ne­ši­muo­se kas­met vie­na svar­biau­sių bū­da­vo ko­rup­ci­jos te­ma ir, ne­pai­sant jų ofi­cia­lu­mo ir tam ti­kro iš­kil­min­gu­mo, D. Gry­baus­kai­tė žo­džių į va­tą ne­bu­vo lin­ku­si vy­nio­ti. Pa­vyz­džiui, 2013 me­tais pre­zi­den­tė pa­si­džiau­gė, kad ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja ne­lie­čia­mų­jų ne­li­ko, ti­kri­na­mi vi­si be iš­ly­gų įtar­ti­ni san­do­riai. 2014-ai­siais kal­bė­ta apie tai, kad bū­ti­na pa­ža­bo­ti ener­ge­ti­kos oli­gar­chų ape­ti­tą, ir mi­nė­tas „bu­vęs ru­bi­ko­ni­nis iko­ras“, ku­ris ta­po gro­buo­ni­mi, už­val­džiu­siu sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nį ūkį, o 2015 me­tais ra­gin­ta ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja kiek­vie­na­me žings­ny­je ir bend­ro­mis jė­go­mis trauk­ti vals­ty­bę iš ko­rup­ci­jos pel­kės.

Tei­sin­gų min­čių sa­vo pra­ne­ši­muo­se dės­ty­da­vo ir pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus. Bė­da, kad tos min­tys lik­da­vo po­pie­riu­je. Aki­vaiz­du, kad D. Gry­baus­kai­tė ko­vą su ko­rup­ci­ja lai­ko sa­vo pri­ori­te­tu ir šio­je sri­ty­je iš ti­krų­jų im­ama­si rim­tų žings­nių. Pre­zi­den­tės ini­cia­ty­va ar­ba jai re­miant pra­dė­ta ne vie­na an­ti­ko­rup­ci­nė ini­cia­ty­va. Jai pa­siū­lius pri­im­tas ir įsta­ty­mas, drau­džian­tis ju­ri­di­niams as­me­nims fi­nan­suo­ti po­li­ti­nes par­ti­jas. At­ro­do, jog pre­zi­den­tu bū­nant V. Adam­kui tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos vis žval­gė­si į vir­šų ir ne­bu­vo ti­kros, kiek to­li ga­li ei­ti, ta­čiau da­bar ša­ly­je su­kur­ta to­kia at­mos­fe­ra, kad ne­li­ko pri­vi­le­gi­juo­tų­jų kas­tų, ku­rioms ne­bū­tų tai­ko­mi įsta­ty­mai. Ži­no­ma, ga­li­ma sa­ky­ti, kad kas nors pa­da­ry­ta ne­pa­kan­ka­mai ir ne taip, kaip rei­kia, ta­čiau bend­rą kryp­tį ir pa­žan­gą pa­neig­ti bū­tų su­nku.

2012 me­tais, iš­kart pa­si­bai­gus Sei­mo rin­ki­mams, D. Gry­baus­kai­tė prieš­ino­si Dar­bo par­ti­jos da­ly­va­vi­mui val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je par­eikš­da­ma, kad par­ti­ja, ku­ri yra tei­sia­mų­jų suo­le, ne­tu­rė­tų da­ly­vau­ti for­muo­jant Vy­riau­sy­bę. Ne­ką dau­giau pa­lan­ku­mo iš pre­zi­den­tės pa­pras­tai su­lauk­da­vo ir „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“. O so­cial­de­mo­kra­tai? Pre­zi­den­tės jie tie­siog nu­ra­šy­ti. Pri­si­me­na­te – „iš ši­tos Vy­riau­sy­bės jau nie­ko ne­ga­li­ma ti­kė­tis“? Tuo me­tu Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai ir Li­be­ra­lų są­jū­dis vi­sa­da bu­vo po­li­ti­nė pre­zi­den­tės at­ra­ma. Aki­vaiz­du, kad jei da­bar­ti­nė koa­li­ci­ja vėl lai­mės Sei­mo rin­ki­mus, pre­zi­den­tei teks ken­tė­ti dar ne vie­nus me­tus iki sa­vos ka­den­ci­jos pa­bai­gos. Vis dėl­to skau­dus tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų smū­gis vi­sų pir­ma bu­vo nu­kreip­tas į ar­ti­miau­sius pre­zi­den­tės ša­li­nin­kus, o tai ne­bū­tų įma­no­ma, jei šie veiks­mai nors ir pa­čiu minkš­čiau­siu bū­du bū­tų vai­ruo­ja­mi po­li­ti­nės kon­junk­tū­ros.

Šis įvy­kis – ne­pap­ras­tai kar­ti pi­liu­lė, ku­ri, ti­kė­ki­mės, pa­dės Lie­tu­vos po­li­ti­nei sis­te­mai ap­si­va­ly­ti, jei­gu… Jei­gu iš ti­krų­jų įvy­kiai tu­rės lo­giš­ką baig­tį. Be teis­mo nuo­spren­džio iki šiol pa­si­bai­gė ne vie­na skam­biai pra­si­dė­ju­si by­la prieš Lie­tu­vos po­li­ti­kus. Už­ten­ka pri­si­min­ti 2004 me­tų įvy­kius, kai trys Sei­mo na­riai bu­vo įta­ria­mi ga­vę di­de­les pi­ni­gų su­mas iš „Ru­bi­kon“. Bu­vo ir slap­ti po­kal­bių įra­šai, ir žy­mės bu­hal­te­ri­jo­je, ta­čiau vi­si kal­ti­ni­mai su­bliūš­ko, po­li­ti­kai bu­vo rea­bi­li­tuo­ti. Apy­gar­dos teis­mas iš­tei­si­no bu­vu­sį Sei­mo na­rį Vi­tą Ma­tu­zą gar­sio­je ky­ši­nin­ka­vi­mo by­lo­je. Tai ne vie­nin­te­liai at­ve­jai. Jei by­los su­bliūkš­ta, lie­ka ir abe­jo­nių, ar tei­sė­sau­gos struk­tū­rų mes­ti kal­ti­ni­mai aps­kri­tai bu­vo pa­grįs­ti. Ži­no­ma, ras­ti gry­nie­ji pi­ni­gai E. Ma­siu­lio bu­te – rim­tas įkal­tis, bet rei­kia ne­pa­mirš­ti ir to, kad pa­ties E. Ma­siu­lio ver­si­jos dar ne­iš­gir­do­me. Štai dėl įta­ri­mų ko­rup­ci­ja nuo par­ei­gų nu­ša­lin­tas Ta­li­no me­ras, pa­grin­di­nės Es­ti­jos opo­zi­ci­nės Cen­tro par­ti­jos ly­de­ris Ed­ga­ras Sa­vi­saa­ras. Jo bu­te ne­se­niai taip pat ap­tik­ta gry­nų­jų, aiš­ki­na, kad pi­ni­gus jis kau­pė ko­jos, ku­rios ne­se­niai ne­te­ko, pro­te­zui. Gal ir bu­vęs Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris pa­sa­kys ką nors įdo­mes­nio. Juo­lab kad, ne­pai­sant sen­sa­cin­gų par­eiš­ki­mų apie esą nu­te­kė­ju­sią in­for­ma­ci­ją, at­sklei­džian­čią, ko­dėl ky­šis po­li­ti­kui bu­vo duo­tas, mo­ty­vai lie­ka ne­aiš­kūs. Tai, kad 106 tūkst. eu­rų ky­šis bu­vo duo­tas dėl Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pa­mink­lo sta­ty­bos vie­tos, dėl grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių, ku­rių veik­lo­je įpai­nio­tas kon­cer­nas iš­vis ne­da­ly­vau­ja, ar dėl Ute­nos plen­to, ku­rio re­kons­truk­ci­ja ne­pas­kelb­ta ir ne­aiš­ku, ka­da bus pa­skelb­ta – ver­si­jos, be­si­ri­bo­jan­čios su ab­sur­du. To­dėl klau­si­mų šio­je by­lo­je kol kas dau­giau nei at­sa­ky­mų.

 

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)