rugpjūčio 19, 2009

Šlovė beprasmiam darbui!

Kategorija : Adatėlės

Šlovė beprasmiam darbui, beprasmėms pastangoms, kurias užsikrauname savo noru!

Didesnę gyvenimo dalį dariau ir darau – pats negaliu pasakyti, ką. Esu įsivėlęs į plačiausių užmojų nesibaigiantį procesą, kurį galima apibūdinti tik neiginiais – taip, kaip budistai kalba apie nirvaną.

Šitie darbai, šitie užsiėmimai yra ne malonumas, ne bausmė, ne pinigai, ne savirealizacija, ne merdėjimas, ne gyvybė, ne proveržis, ne grimzdimas. Ne.

Jie neturi nieko bendra su mano egzistencija, mano tikraisiais norais ir ketinimais.

Kažkas, kažkur, kažkaip.


rugpjūčio 18, 2009

Laimingieji

Kategorija : Adatėlės

Laimingi tie, kurie atnašauja saikui, kurių širdys moka džiaugtis kilniomis proporcijomis, kurių tyko ekstazė vykdant kiekvieną imperatorišką Marko Aurelijaus priesaką, vis naujai apibūdinantį apgenėto, į ledą įkaustyto gyvenimo išmintį.

Dvigubai laimingi tie, kurie sugeba daugiau imti, nei duoti, patys visai to net nepastebėdami, kuriems nuodėmė dera prie marškinių ir kostiumo, kuriems nežabotas siautulys dovanoja:
tobulai palaimai – spalvotais konfeti sprogstančias katastrofas
ir kvapą gniaužiančiam vaikščiojimui – peilių ašmenis, kurių aštrumo pavydėtų bet kuris F-1 pilotas.

Trigubai laimingi tie, kurie geba matyti priežastis bei pasekmes, kurie iš savo protėvių Adomo ir Ievos paveldėjo polinkį į pačią didžiausią nuodėmę – nenumaldomą potraukį mėgautis Edeno obuolio sultimis.


liepos 4, 2009

Mane supantys žmonės

Kategorija : Adatėlės

Kas čia aplink mane? Kokie žmonės? Kodėl jie tokie raukšlėti, išplerę? Nelyginant spyruoklės iš jų kūno šokčioja įvairūs negalavimai. Amžiaus plėnys dengia jų asmenybę, ir visų pirma, ką pamanai, juos pamatęs – kad tai senstelėję žmogystos. Mano bendraamžiai.

Jie vargiai begali priimti ką nors naujo, ir iš savęs spinduliuoja tik kokčią, nuspėjamą banalybę. Bjauriausia, kad jie, kaip ir visos gyvos būtybės šioje žemėje, slapta ilgisi meilės.

Reikia paimti geležinę lazdą ir vyti juos už horizonto.


liepos 3, 2009

Jacksonas ir McCartney

Kategorija : Adatėlės

Jacksonas yra plastikinis gaminys, vargšas mutantas su įsodinta gailia širdimi, sukirmijusiose smegenyse nešiojantis nuodingas mintis, svajojantis šlykščiai elgtis su vaikais. Jis nužudė muziką, pavertęs ją cukruotais paveikslėliais ir trypčiojimais, o jo paties dainos tėra muzikali tarškalynė.

Seras McCartney – tai epinė asmenybė, gyvoji legenda, kartu išlaikęs maloniausius žmogaus bruožus, paprastas ir protingas bičas, kurį lengva įsivaizduoti savo draugu. Šis gerą dozę tyro vaikiškumo išlaikęs apskritaburnis yra visos mūsų muzikos pradininkas ir geriausias tradicijas iki šiol puoselėjantis patriarchas.

Niekada neičiau į Jacksono koncertą, tačiau būtinai apsilankyčiau McCartney pasirodyme.

Tačiau Jacksonas yra mano magnetas, kurį stebiu lyg suplyšusiomis aksominių burių draiskanomis pasipuošusią brigantiną, svaidomą riebiose ir juodose dervos vandenyno bangose. McCartney tegaliu pasiūlyti žinduką.


birželio 19, 2009

Prieš srovę

Kategorija : Komentarai

Noriu išdėstyti nuomonę keliais klausimais, nusitaikydamas į kelis mūsų visuomenėje vyraujančius stereotipus. Dažnai įsikibus – tarsi amžinųjų tiesų – laikomasi įsitikinimų, kurie iš tikrųjų yra abejotini. Gali būti, jog mes nuolat įstringam todėl, kad negalime peržengti savųjų dogmų. Taigi imuosi šio nelengvo uždavinio – plaukti prieš srovę, nors beveik nėra galimybių, kad kas nors pritartų visiems mano siūlymams pažvelgti į problemas kitaip.

Skaityti toliau …