Laimingi tie, kurie atnašauja saikui, kurių širdys moka džiaugtis kilniomis proporcijomis, kurių tyko ekstazė vykdant kiekvieną imperatorišką Marko Aurelijaus priesaką, vis naujai apibūdinantį apgenėto, į ledą įkaustyto gyvenimo išmintį.
Dvigubai laimingi tie, kurie sugeba daugiau imti, nei duoti, patys visai to net nepastebėdami, kuriems nuodėmė dera prie marškinių ir kostiumo, kuriems nežabotas siautulys dovanoja:
tobulai palaimai – spalvotais konfeti sprogstančias katastrofas
ir kvapą gniaužiančiam vaikščiojimui – peilių ašmenis, kurių aštrumo pavydėtų bet kuris F-1 pilotas.
Trigubai laimingi tie, kurie geba matyti priežastis bei pasekmes, kurie iš savo protėvių Adomo ir Ievos paveldėjo polinkį į pačią didžiausią nuodėmę – nenumaldomą potraukį mėgautis Edeno obuolio sultimis.