birželio 15, 2009

Žvilgsnis nuo milžino pečių

Kategorija : Komentarai

Atsistokite ant milžino pečių! – ragina įžūlus tinklalapis, žadėdamas nepaprastą, kvapą gniaužiantį peizažą.

Visada norėjau eiti pats vienas, savo kojomis, tačiau ėmiau ir pasidaviau reklamai. Bėginėju, striksiu nuo vieno milžino peties ant kito. Milžinai mane neša skraidina virš debesų.

Prisipažinau, kad pats eiti negaliu – tik kėblinti. O su milžinais – daug linksmiau.

Ir dabar jau visai būtų gerai – numirti. O šitai baisu, kai eini pats, savo kojomis, nes taip gaila nebaigti pradėto kelio.


birželio 14, 2009

Jie ir aš

Kategorija : Komentarai

Tyrinėju Kenedžio, Rasputino, Bordžijos ir kitų veikėjų, pamišusių dėl valdžios ir sekso, gyvenimus.

Tačiau gilesnės studijos nepadeda: kuo daugiau apie vieną ar kitą žmogų skaitai, tuo vaizdas darosi mažiau ryškus. Prieštaringų požiūrių džiunglėse žmogaus asmenybė pasimeta.

Lieka atskiri poelgiai – viso labo žmogiškosios komedijos epizodai. Tiesą sakant, kitaip ir būti negali: aš pats nežinau, kaip man traktuoti savo kuklų ir ankštą gyvenimėlį.

Juk iš tikrųjų nesu tas, kas gyvena savo gyvenimą – jei kas imtųsi į jį pažvelgti. Gyvenu savo mintyse, kurių niekas kitas nepermanys.

Bet nereikia dėtis tokiu paslaptingu. Visų žmonių mintys susilieja, kunkuliuoja bendram katile. Aš irgi buvau Kenedis, vadinau save berlyniečiu, o mintyse mačiau šviečiančią Merilinos galvą.


birželio 13, 2009

Vidurio Europa

Kategorija : Komentarai

Geopolitiniai regionai išlieka nekintantys per amžius, tačiau, kita vertus, juos sunaikinti lengviau nei atsidusti ar pamoti ranka, nes jie viso labo – tik proto konstrukcijos.

1983 m. čekas Milanas Kundera parašė savo garsųjį esė „Vidurio Europos tragedija“. Jis kalbėjo apie tai, kad Vidurio Europa turėtų būti tie patys Vakarai, tačiau sovietai šią Europos dalį neteisėtai pavogė, išplėšė iš Vakarų kūno. Susiformavo savitas regionas, kur žmonės nuožmiai indoktrinuojami, tačiau turintis ir savų privalumų – pavyzdžiui, mažiau pasidavęs amerikonizavimui.

Geležinė uždanga griuvo, išnyko ir Vidurio Europa. Dešimt buvusio komunistinio bloko valstybių – ES narės. Ar kam nors dar rūpi kurstyti Vidurio Europos savitumo ugnelę?

Vidurio Europa mirė, o Milanas Kundera – gyvas. Jis parašė romaną „Nemirtingumas“, paskutinį, kurį sukūrė gimtąja čekų kalba, vėliau įsiliedamas į galingą prancūzų literatūros srovę.

Romanas postmodernistinis, schematiškas, saldžiai pretenzingas, pilnas ne tik gilių įžvalgų, bet ir pačių kvailiausių, niekuo nepagrįstų samprotavimų. Herojai (t. y., schemos) kažką veikia – džiūgauja ar kenčia – tačiau aš, skaitytojas, lieku abejingas.

Mirė Kunderos Vidurio Europa, mirė ir postomodernizmas. Milanai, turi tapti kažkokio naujo reiškinio pranašu!


birželio 12, 2009

Demokratija

Kategorija : Komentarai

Ponai analitikai ir kritikai!

Jūs nesate demokratai, ir neapsimetinėkit, kad demokratija yra jūsų rūpestis. Taip pat ir politikų, kurie išmanytų demokratijos esmę, Lietuvoje kaip ir nėra. Demokratiją atstoja juostelėjęs ir sueižėjęs jos kevalas.

Nė viena pasaulio valstybė nėra tikra demokratija. Garsiausias demokratijos teoretikas Robertas Dahlis tai suprasdamas savo knygose net nevartojo „demokratijos” termino. Jis kalbėjo apie „poliarchiją”.

Aną dieną per radiją girdėjau skelbiant, kad prieš pasaulio pabaigą ateisianti tūkstantmetė karalystė. Tūkstantį metų Jėzus Kristus pats asmeniškai valdys visą pasaulį. „Ir duš moliniai puodai”. Kristus bus grėsmingas autokratinis valdovas. Tai kalbėjo protestantai – jie ir Senojo testamento pranašystes supranta pažodžiui.

Pats aš – už demokratiją. Tai – degradacijos liūnas, kuriame kalasi neįtikėtino grožio žiedai.


birželio 11, 2009

Apie teisę žiūrėti į veidrodį

Kategorija : Komentarai

Geriausias iš kada nors parašytų politologinių veikalų konservatizmo tema yra Charles’io Baudelaire’o „Veidrodis” – nors tai viso labo kelių eilučių epizodas garsiajame „Paryžiaus spline”.

Poetas, dendis ir valkata, per savo gyvenimą grakščiai bei spindulingai pasipuošęs visomis įmanomomis ydomis ir nuopuoliais, Baudelaire’as, su didele prasmės jėga pasuka paprastučio pasakojimo kryptį, atskleidžia didžiųjų teorinių laisvės ir laimės idealų ribotumą. Žmogus yra sukurtas kitoks – didieji priesakai neretai aplenkia jo prigimtį, kuria tuščius teorinius rūmus. O pats eilinis žmogėnas nusviedžiamas aklos gamtos nasrams.

Atstumiančios išvaizdos žmogus žiūri į save veidrodyje. Baudelaire’as klausia, kodėl žmogus taip elgiasi, jei tai galima daryti tik su pasibjaurėjimu. Atsakydamas į tai žmogėnas paberia atmintinai išmoktą, mitinguose ir žiniasklaidoje ne kartą girdėtą tiradą, esą pagal nemirtinguoius Prancūzijos revoliucijos principus visi žmonės lygūs, ir todėl jis turįs teisę žiūrėti į save veidrodyje; su malonumu ar nemalonumu – tai vien jo reikalas.

Vaizdelio gale Baudelaire’as išreiškia tvirtą įsitikinimą, kad, remiantis sveiku protu, teisus yra jis, poetas, tačiau kilniadvasiškai pripažįsta, kad įstatymiškai žmogėnas taip pat neklydo.


Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Montpellier-Monpeljė - Pietų Prancūzijos miestas nuotrauka-0039 OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA Izraelis - Tel Avivas OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas