birželio 22, 2017

Spausdinti Spausdinti

Ko nesupranta profesionalų vyriausybė

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Kodėl profesionalų Vyriausybė atrodo tokia neprofesionali? „Valstiečių“ populiarumo reitingai jau šešis mėnesius iš eilės čiuožia žemyn. Dalį visuomenės yra apėmęs jausmas, kad Lietuvos politika dar niekada nebuvo tokia chaotiška.

Ministro pirmininko kalbos apie didžiulį Vyriausybės ryžtą vykdyti reformas skamba vis mažiau įtikinamai. Darosi vis akivaizdžiau, kad „valstiečių“ veiksmai nesustyguoti. Sisteminės reformos – šiai koalicijai neįveikiamas uždavinys.

Prisiminkime, kad „valstiečiai“ – partija, kuri net prieš rinkimus neturėjo aiškesnės politinės ideologijos ir veiksmų programos. Jie reklamavo save kaip „nepartinę partiją“. Įdomu, jog ne tik jie patys, bet ir rinkėjai patikėjo, kad tai – didelis pranašumas. Daugiau kaip pusė „valstiečiams“ atstovaujančių Seimo narių – nepartiniai, įskaitant ir premjerą Saulių Skvernelį. Tokios padėties išdava – „valstiečių“ sutrikimas ir chaotiškumas atėjus metui, kai tenka priimti sprendimus ir vykdyti reformas. Dar blogiau, kad šios padėties negali pataisyti vadinamoji profesionalų Vyriausybė. Paaiškėjo, kad profesionalai – tai ne kas kita, kaip ekspertai. Jie išmano vieną ar kitą sritį, turi savo nuomonę, tačiau jų pateikti pasiūlymai toli gražu nevirsta Vyriausybės, Seimo sprendimais.

Per palyginti trumpą laikotarpį, praėjusį nuo šios daugumos darbo pradžios, buvo užsimota vykdyti ne vieną pertvarką ar reformą. Siūlyta savaip reglamentuoti pagalbinį apvaisinimą, reformuoti pašto, urėdijų darbą, pertvarkyti universitetų tinklą. Kai kurie šių pasiūlymų sužlugo, kiti išnyko miglose ar įstrigo. Priimtas naujasis Darbo kodeksas. Galima sakyti, kad tai – nuveiktas darbas, tačiau tiek ilgai atidėliojus tiesiog nebuvo kur dėtis ir teko balsuoti „už“. Nors Vyriausybė tokia profesionali, buvo akivaizdu, kad ji neturi nei idėjų, nei įkvėpimo Darbo kodekse keisti ką nors iš esmės. Todėl ir šis nuveiktas darbas – veikiau minusas valdančiajai daugumai nei pliusas, ypač prisimenant, su kokiu patosu „valstiečiai“ Darbo kodekso projektą kritikavo eidami į rinkimus.

Galima sakyti, kad didžiausi laimėjimai – kovos su alkoholiu fronte. „Valstiečiai“ ištesėjo savo rinkimų pažadus, nors įgyvendintos priemonės ir nuosaikesnės. Vis dėlto šis laimėjimas jiems tapo Pyro pergale. Stebint viešąją erdvę galėjo susidaryti įspūdis, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos yra kažin koks apynasris, kurį du pikti į represijas linkę politikai Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga primetė laisvę mylinčiai tautai. Tai paradoksalu ir keista, nes didelė aktyvios visuomenės dalis pritaria priimtiems sprendimams. Seimą prieš metus pasiekė atitinkami pasiūlymai, paremti 61 tūkst. piliečių parašų. Politikai padarė klaidą, kai pristatydami pataisas nepakvietė kalbėti atitinkamų visuomeninių organizacijų atstovų ir, akivaizdžiai pralaimėdami kovą viešojoje erdvėje, prisiėmė kaltinamųjų vaidmenį. Tačiau tai – neatsitiktinis dalykas.

Visa reforma buvo pateikta nemokšiškai ir sudarė sąlygas oponentams ją pristatyti kaip nepagrįstų draudimų rinkinį. O juk visais požiūriais vertingiau būtų buvę pirmiau pristatyti atitinkamas švietimo, kultūros, sporto, socialines programas ir tik paskui – draudimus, kurie neturėtų būti svarbiausias akcentas žygyje prieš nesaikingą alkoholio vartojimą. Be to, daugiausia kritikos „valstiečiai“ sulaukė dėl kelių ne pačių svarbiausių pataisų, dėl kurių buvo verta paieškoti kompromiso. Juk norima pažaboti alkoholizmą, norima gero Lietuvai, o ne bet kokia kaina įrodyti savo pranašumą? Jei taip, yra akivaizdu, kad vykdyti tokias reformas dera tik esant kuo platesniam politinių jėgų sutarimui, nes kitaip priimti sprendimai po artimiausių rinkimų gali būti atšaukti, o tai tik diskredituos kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu idėją ir pačią Lietuvos valdžią.

Ministrams neužtenka būti „profesionalais“, nes, be kitų savo kompetencijų, jie turi būti politikai ir gebėti valdyti viešosios politikos procesą. Jie privalo turėti lyderio savybių ir gebėti sužadinti atitinkamus visuomenės lūkesčius. Jiems būtina įsiklausyti į visuomenės nuomonę, derinti suinteresuotų grupių interesus, sutelkti paramą Vyriausybėje ir Seime. Akivaizdu, kad ekspertų kompetencijų tam nepakanka.

„Valstiečių“ vadovybės požiūris į viešosios politikos formavimo procesą yra ganėtinai nihilistiškas. Taip atsitiko, nes ministras pirmininkas kol kas pernelyg pasitiki savo jėgomis ir jam atrodo, kad reikalai paprastesni, nei yra iš tikrųjų, o partijos pirmininkas yra pernelyg užsisklendęs ir aikštingas. Negana to, visi kiti ministrai veikia kiekvienas sau ir chaotiškai. Naujausias pavyzdys – žygis prieš pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams. Apie tokios lengvatos naikinimą paskelbė finansų ministras Vilius Šapoka. Viešbučių verslo atstovai aštriai diskutuoja būtent su juo. Tačiau, kaip žinoma, verslo sritį kuruoja Ūkio ministerija, atitinkamą sprendimą pasiūlys Vyriausybė, o priims Seimas. Šiuo atveju, kaip ir daug kartų anksčiau, galima klausti, kiek ministras yra įgaliotas kalbėti visos valdančiosios daugumos vardu, ar toks pasiūlymas nėra jo asmeninė iniciatyva, o jeigu taip nėra, kodėl jis atrodo kaip vienas karys lauke?

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)