gegužės 9, 2012

Spausdinti Spausdinti

Kinija ir Baltarusija: morali politika ar dvejopi standartai?

Autorius: Saulius Spurga
Kategorija : Komentarai
Šaltinis : "Lietuvos žinios"

Politiką, kurią galima vadinti moralia, jau galima pamiršti. Kilus globaliai finansų krizei Vakarų valstybėms svarbiausios tapo ekonomikos problemos.

Didelės viltys siejamos su sparčiai augančia Kinijos ekonomika. Pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą sparčiai augančiai Kinijos ekonomikai iškilus į antrąją vietą pasaulyje ir viliojant neišsemiamomis rinkos plėtros galimybėmis, šiai valstybei skiriamas didžiulis dėmesys. Tačiau – ar ši valstybė demokratiška?.. Toks klausimas tampa tiesiog nepadorus. Kam tai galėtų rūpėti?

Žinoma, nesusipratimų pasitaiko. Pavyzdžiui, JAV užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton praėjusią savaitę pateko į nelabai malonią padėtį, kai prieš pat jos vizitą į Kiniją šios šalies aklas žmogaus teisių gynėjas Chen Guangchengas pabėgo iš namų arešto ir apie parą praleido JAV ambasadoje. Šis įvykis sulaukė daug Vakarų spaudos komentarų, tik kažin, ar juos galima laikyti adekvačiais. Atrodo, kad namų arešte laikomo aktyvisto ir jo šeimos narių mušimai patraukė dėmesį vien todėl, kad Chen Guangchengo pabėgimas sutapo su užsienio reikalų ministrės vizitu. O kas atkreips dėmesį į šimtus kitų kalinamų ir mušamų disidentų?

Vien įkalintų rašytojų, iš kurių daugelis nuteisti ilgiems metams, Kinijoje yra per trisdešimt. Tarp jų – ir 2010-ųjų Nobelio taikos premijos laureatas Liu Xiaobo, šiuo metu atliekantis 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiomis aplinkybėmis oficialios Jungtinės Karalystės kultūros mainų institucijos – Britų tarybos – organizuotos 2012 metų Londono knygų mugės akcentas – leidėjų ryšiai su Kinija ir investicijos šioje valstybėje – galėjo pasirodyti kaip akibrokštas. Taip, galbūt tai būtų buvęs akibrokštas prieš dešimtį metų, gal ir prieš penkerius, tačiau – ne dabar.

Į Londoną atvyko apie trisdešimt Komunistų partijos atrinktų Kinijos rašytojų, vadovaujamų Vyriausiosios spaudos ir leidybos valdybos, svarbiausio Kinijos cenzūros organo, funkcionierių. Mugėje nebuvo kalbama apie daugelį labai žymių Kinijos rašytojų, kurie buvo priversti palikti šalį, apie vienintelį kiną literatūros Nobelio premijos laureatą Gao Xingjianą, gyvenantį Paryžiuje, taip pat, aišku, ir apie persekiojamus tibetiečių bei uigūrų rašytojus.

Žinoma, ši Londono mugė – tik mažas fragmentas plačiame paveiksle, nors savaip iškalbingas. Per aukščiausio lygio susitikimus su Kinijos vadovais Vakarų lyderiai žmogaus teisių klausimo nebekelia. Balandžio pabaigoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Kinijos premjeru Wen Jiabao atidarė didžiausią pasaulyje Hanoverio prekybos mugę. Abi šalys pareiškė, kad valstybes sieja strateginė partnerystė. Kinija šiais metais buvo oficiali mugės partnerė, jai atstovavo daugiau nei 500 kompanijų. Vakarų bendrovės gausiai investuoja į Kiniją ir naudojasi milžiniškos jos rinkos pranašumais. Vakarų spaudoje Kinijai skiriamas didžiulis dėmesys: šalis pristatoma kaip kylantis milžinas, naujasis Klondaikas.

Tiesa, negalima sakyti, kad žmogaus teisių klausimo jau nebėra darbotvarkėje, tik paprastai jis siejamas ne su Kinija. Didėja įtampa tarp Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos, kurioje demokratijos reikalai niekaip negerėja. ES šalių užsienio reikalų ministrų 2012 metų kovo 23 dienos sprendimu Bendrija pradėjo taikyti ekonomines sankcijas Baltarusijai. Į juodąjį sąrašą įtraukti ne tik nauji Lukašenkos režimui artimi fiziniai asmenys, bet ir 29 juridiniai asmenys.

Sankcijos Baltarusijai, ypač jei jos bus plečiamos, atsilieps ir ES valstybėms. Aišku, ne visoms, o toms, kurios su šia šalimi turi glaudžiausius ekonominius ryšius – visų pirma Lietuvai, taip pat Latvijai, iš dalies Lenkijai. Baltarusija neturi išėjimo į jūrą, ir šiuo metu 60 proc. jos krovinių keliauja per Klaipėdos uostą. Dėl sankcijų Lietuva gali patirti milijardinių nuostolių. Verta pacituoti Klaipėdos uosto vadovą Eugenijų Gentvilą: “Nevyniojant žodžio į vatą, manau, kad Lietuvai pritarti ES sankcijoms Baltarusijai, tai tas pats, kas nusikirsti sau pirštus. Jei politikai ir diplomatai nori galvą įkišti į kilpą – tegul kiša, tačiau ar dėl to turi nukentėti Lietuvos žmonės?”

Lietuva gyvybiškai suinteresuota skatinti demokratinius procesus kaimyninėse valstybėse. Tačiau ar ekonominės sankcijos tinkamiausias būdas? Galbūt Baltarusijai jos taikomos todėl, kad ji yra Europos žemyno valstybė. Tik ar tai toks tvirtas argumentas? Kitaip tektų kalbėti apie dvejopus standartus.
Žurnalo “The Economist” tyrimų centras, skelbiantis demokratijos indeksą, Baltarusijai suteikia 139 vietą pasaulyje, o Kinijai – 141-ą (tarp 167 valstybių).

Organizacijos “Freedom House” laisvės indekse abi valstybės įvardijamos kaip nelaisvos, abiejų politinės teisės ir pilietinės laisvės įvertinamos vienodai – žemiausiais balais. “Freedom House” spaudos laisvės reitinge Kinijai suteikta 187 vieta, Baltarusijai – 193-ia iš 197-ių. Organizacija “Reporteriai be sienų” vertindama spaudos laisvę Baltarusijai suteikia 168-ą, Kinijai 174-ą vietą tarp 179-ių valstybių. Akivaizdu, kad abi valstybės yra nedemokratinės ir iš esmės vienodai pamina demokratines laisves ir teises. Baltarusija kaltinama dėl neteisingų ir nelaisvų rinkimų. Savo ruožtu Kinijos valdančioji partija net nesivargina imituoti rinkimus.

«
»

Nėra atsiliepimų. Kviečiu pareikšti savo nuomonę!

(nebūtina)

Populiariausi pask. 4 mėn.

    • No results available

Pask. 12 mėn.

    • No results available
     
    Dublinas - Airijos sostinė Montpellier-Monpeljė. Pietų Prancūzijos miestas OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas