Ar kalti Lietuvos politikai

Vers­li­nin­kas Vi­lius Kai­ka­ris su­kė­lė aud­rą su­kri­ti­ka­vęs Lie­tu­vos po­li­ti­ką rea­guo­jant į Ru­si­jos ag­re­si­ją Ukrai­no­je. 

Jis tei­gė, kad dėl Lie­tu­vos lai­ky­se­nos ken­tės mū­sų ša­lies vers­las. V.Kai­ka­riui pri­ta­rė vers­li­nin­kas Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, pra­ei­ty­je gar­sus krep­ši­nin­kas.

Į vers­li­nin­kų min­tis bū­ti­na įsik­lau­sy­ti. Be­je, V.Kai­ka­riu la­biau­siai pik­ti­na­ma­si ne dėl to, kad jis kri­ti­ka­vo val­džios at­sto­vų veiks­mus, o dėl pa­nie­ki­na­mo at­si­lie­pi­mo apie Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, kar­tu ir apie vals­ty­bę. Aki­vaiz­di kul­tū­ros sto­ka: ne­mo­ka­ma reikš­ti min­čių ir kal­bė­ti apie sa­vo in­te­re­sus ne­men­ki­nant ki­tų, šiuo at­ve­ju ka­riuo­me­nės, pel­niu­sios vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą. Kaž­kas at­kirs­da­mas pa­va­dins vi­sus vers­li­nin­kus su­kčiais. Taip ir su­ka­si ydin­gas ra­tas, dras­kan­tis vi­suo­me­nę ir silp­ni­nan­tis vals­ty­bę.

Vis dėl­to ke­lia­ma rea­li prob­le­ma. Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je nuo­lat ky­la di­le­ma ir ten­ka rink­tis vie­ną iš dvie­jų: ver­ty­bes ir pri­nci­pus ar­ba šal­tą iš­skai­čia­vi­mą sie­kiant nau­dos. Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­lis Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių links­ta į pra­gma­tiz­mą. Pa­vyz­džiui, Ki­ni­jo­je vi­sai ne­pas­te­bi­ma žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų. Taip pat do­mi­nuo­ja in­te­re­sas bet ko­kia kai­na iš­lai­ky­ti ge­rus pre­ky­bi­nius san­ty­kius su Ru­si­ja. Čia pa­mi­nė­ti­nas Pra­ncū­zi­jos san­dė­ris pa­sta­ty­ti Ru­si­jai ke­lis mo­der­nius de­san­ti­nius ka­ro lai­vus „Mis­tral“.

Kar­tais pa­dė­tis pa­tei­kia­ma taip, tar­si iš vers­lo ry­šių su Ry­tų vals­ty­bė­mis pel­no­si tik pa­vie­niai vers­li­nin­kai, ku­rie dar drįs­ta kel­ti pre­ten­zi­jų vals­ty­bei. Ta­čiau juk san­ty­kiai su Ry­tų kai­my­nė­mis yra vals­ty­bės eko­no­mi­kos da­lis, nuo jų iš da­lies pri­klau­so ge­ro­vė. O nuo jos, be­je, pri­klau­so ir vals­ty­bės sau­gu­mas. Jei Ukrai­no­je gy­ve­ni­mo ly­gis bū­tų aukš­tes­nis nei Ru­si­jo­je, pa­dė­tis Kry­me ga­lė­tų bū­ti ki­ta.

Lie­tu­vos val­džios at­sto­vai ne­tu­rė­tų pa­mirš­ti, kad vie­nas svar­biau­sių jų veik­los tiks­lų – už­ti­krin­ti kuo ge­res­nes są­ly­gas mū­sų ša­lies vers­lui, o tam bū­ti­ni kuo ge­res­ni san­ty­kiai su vi­so­mis pa­sau­lio vals­ty­bė­mis, ypač su kai­my­nais. Ki­ta ver­tus, vers­li­nin­kai, ypač plė­to­jan­tys sa­vo vers­lą Ry­tuo­se, tu­rė­tų bent kiek orien­tuo­tis tarp­tau­ti­nė­je po­li­ti­ko­je.

Š.Mar­čiu­lio­nis ban­do skųs­tis, kad su­ma­žė­jo ru­sų tu­ris­tų srau­tas į jo val­do­mus Lie­tu­vos vieš­bu­čius. Taip, ap­mau­du, ta­čiau ne­gi jis ma­no, kad tai at­si­ti­ko dėl Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro L.Lin­ke­vi­čiaus samp­ro­ta­vi­mų ar dėl to, kad lap­kri­tį Eu­ro­mai­da­no mi­tin­ge pa­si­ro­dė Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė? Mū­sų po­li­ti­kų kal­bos ir veiks­mai nė­ra ypa­tin­gi pa­sau­lio įvy­kių kon­teks­te ir ne­ga­lė­tų pa­trauk­ti Ru­si­jos vi­suo­me­nės dė­me­sio.

Ta­čiau per Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­mas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes vyk­do­ma šmeiž­to kam­pa­ni­ja ga­lė­jo pa­veik­ti tu­ris­tų srau­tą. Krem­lius se­niai yra su­da­ręs prieš­ų są­ra­šą ir nu­ma­tęs pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­jos ak­cen­tus. Šis pla­nas bus įgy­ven­di­na­mas, kad ir ką mū­sų po­li­ti­kai kal­bė­tų ar da­ry­tų. Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas sa­vo pir­mo­jo­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Ukrai­nos klau­si­mu pa­skel­bė, ne­va Lie­tu­va ren­gė Eu­ro­mai­da­no smo­gi­kus. Nors tuo me­tu nė vie­nas mū­sų ša­lies po­li­ti­kas ne­kal­bė­jo apie sank­ci­jas Ru­si­jai, Lie­tu­vai aukš­čiau­siu ly­giu bu­vo mes­tas rim­čiau­sias iš pirš­to lauž­tas kal­ti­ni­mas, tad Lie­tu­vos po­li­ti­kų veiks­mai jau nie­ko ne­ga­lė­jo nei pa­tai­sy­ti, nei pa­blo­gin­ti. Krem­liaus te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žas at­sklei­dė, kad šiam iš­gal­vo­tam fak­tui pa­vie­šin­ti reng­ta­si ke­le­rius me­tus.

V.Kai­ka­ris prie­kaiš­tau­ja, kad dėl pra­stų san­ty­kių su Ru­si­ja mums ten­ka bran­giai mo­kė­ti už du­jas. Ta­čiau vers­li­nin­kas tu­rė­tų ži­no­ti, kad po Lie­tu­vos su­tar­ti­mi su „Gazp­rom“ par­ašą pa­dė­jo tuo­me­ti­nis mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das Bra­zaus­kas, ku­ris vi­są lai­ką nuo­šir­džiai no­rė­jo pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja. Ir tik kai dėl „Gazp­rom“ veiks­mų bu­vo kreip­ta­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, bend­ro­vė pa­duo­ta į teis­mą ir pra­dė­tas rim­tai įgy­ven­din­ti du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­tas, at­skrie­jo siū­ly­mas de­rė­tis dėl ma­žes­nės du­jų kai­nos. Abe­jo­ti­nas ir Ne­ri­jaus Ma­liu­ke­vi­čiaus tei­gi­nys, kad vyk­dy­da­ma in­for­ma­ci­nio ka­ro veiks­mus Ru­si­ja ren­gia dir­vą eko­no­mi­nėms sank­ci­joms įves­ti. 2013-ųjų spa­lį, kai Ru­si­ja, su­lau­žy­da­ma Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos tai­syk­les ir ki­tus tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, įve­dė ri­bo­ji­mą pie­no pro­duk­tams įvež­ti, ne­bu­vo pa­teik­ta jo­kio riš­laus pa­aiš­ki­ni­mo ar pa­grin­di­mo. Kar­tu Ru­si­ja įsi­gei­dė keis­ti lei­di­mų sis­te­mą mū­sų ša­lies ve­žė­jams, gra­sin­da­ma iš­stum­ti juos iš sa­vo rin­kos. Tuo me­tu ne­bū­ta jo­kių Lie­tu­vos po­li­ti­kų veiks­mų, gal­būt ga­lin­čių „su­pyk­dy­ti“ Mask­vą. Krem­lius tie­siog el­gia­si taip, kaip jam pa­tin­ka, ir jam ne­rei­kia jo­kių pa­si­tei­si­ni­mų.

Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie Krem­liaus san­ty­kius su ki­tais kai­my­nais. Tuo­me­ti­nis Ukrai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius su­de­rė­jo Ukrai­nai pi­ges­nes du­jas už skaus­min­gai Ukrai­no­je pri­im­tą su­tar­tį – 25 me­tams iš­nuo­mo­ti Se­vas­to­po­lio uos­tą Ru­si­jos ka­ri­niam lai­vy­nui. Po ke­le­rių me­tų pa­aiš­kė­jo, kad Ukrai­na už du­jas mo­ka be­veik tiek pat kaip Lie­tu­va, t. y. be­ne bran­giau­siai Eu­ro­po­je. Pro­ru­siš­kam po­li­ti­kui V.Ja­nu­ko­vy­čiui esant val­džio­je Mask­va pra­dė­jo ri­bo­ti dau­ge­lio ukrai­nie­tiš­kų pre­kių im­por­tą. Klau­sant ofi­cia­laus Mask­vos ra­di­jo „Go­los Ro­si­ji“ ne­ga­li­ma ne­iš­girs­ti, kad la­biau­siai šai­po­ma­si ir net ty­čio­ja­ma­si iš iš­ti­ki­miau­sio Mask­vai ly­de­rio – Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos. Tie­sa, Kry­mo avan­tiū­rą pa­smer­kė net ir šis po­li­ti­kas.

Ga­li­ma pri­si­min­ti, kad pa­tai­sy­ti san­ty­kius su Mask­va bu­vo pa­si­ry­žę ir 1996-ai­siais į val­džią at­ėję kon­ser­va­to­riai. Dau­giau kaip 10 me­tų tai sten­gė­si da­ry­ti ir po­li­ti­ko­je do­mi­na­vęs Al­gir­das Bra­zaus­kas. Nie­ko reikš­min­ges­nio ne­bu­vo pa­siek­ta, ta­čiau dėl to kal­ti ne Lie­tu­vos po­li­ti­kai. Jei­gu nu­si­lenk­si – tai bus pa­lai­ky­ta silp­nu­mu, jei­gu ne­nu­si­lenk­si – „baus“ už tai, kad ne­nu­si­len­ki.

Tad V.Kai­ka­rio kal­bos ro­do, kad da­lis vers­li­nin­kų, de­ja, sken­di iliu­zi­jo­se. Ru­si­jos rin­ka pel­nin­ga, bet kar­tu su­dė­tin­ga ir ri­zi­kin­ga. Tai su­si­ję da­ly­kai. Jei Ru­si­jos rin­ka bū­tų skaid­ri ir prog­no­zuo­ja­ma, kon­ku­ren­ci­ja jo­je taip pat bū­tų ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nė, o pel­nai ma­žes­ni.

Ru­si­jai pa­mi­nant tarp­tau­ti­nę tei­sę ir lau­žant su­tar­tis Va­ka­rų san­ty­kiai su Ru­si­ja pa­šli­jo, dėl to vers­las pa­ti­ria di­džiu­lių nuo­sto­lių. Iš ban­kų at­sii­ma­mos lė­šos, žlun­ga kon­trak­tai, pa­ti­ria­mi mi­li­jar­dais JAV do­le­rių ver­ti­na­mi nuo­sto­liai. Tad ne­rim­ta dėl to kal­tin­ti mū­sų ša­lies po­li­ti­ką.

Svar­bu ir tai, kad vals­ty­bės už­sie­nio po­li­ti­kai tu­ri rū­pė­ti ne tik šios die­nos rei­ka­lai, bet ir at­ei­tis. Lie­tu­va su­in­te­re­suo­ta, kad jos ap­lin­ko­je for­muo­tų­si de­mo­kra­ti­nės proeu­ro­pie­tiš­kos vals­ty­bės, nes jos įtvir­ti­na mū­sų vals­ty­bės sta­bi­lu­mą.

Pa­ga­liau vie­ną die­ną ir Ukrai­na taps sta­bi­li bei au­gan­ti vals­ty­bė, o jos rin­ka – ne ma­žiau pa­trauk­li ne­gu Ru­si­jos.